Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Vienoje surengtos skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ išlydėtuvės į Lietuvą

Sukurta 2020.07.27 / Atnaujinta 2020.07.27 09:15
    Vienoje surengtos skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ išlydėtuvės į Lietuvą

    Liepos 24 dieną Lietuvos ambasadoje Austrijoje surengtos ypatingos istorinės, meninės ir kultūrinės reikšmės skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ išlydėtuvės į Lietuvą.

    Lietuvos ambasadorius Austrijoje Donatas Kušlys pasidžiaugė, kad XVI a. išskirtinio meninio lygio vėlyvosios gotikos dailės kūrinys beveik po dvidešimties metų grįžta į Lietuvą. Ambasadorius dėkojo Lietuvos garbės konsului Austrijoje advokatui Ulrichui Salburgui, kurio profesionalumo ir atkaklumo dėka daugiau nei dešimt metų trukęs bylinėjimasis įvairiose instancijose baigėsi sprendimu šią neteisėtai iš mūsų šalies išvežtą sakraliniam paveldui priklausančią kultūros vertybę grąžinti Lietuvai. Ambasadorius taip pat išreiškė viltį, kad artimiausioje ateityje skulptūrą bus galima išvysti plačiajai Lietuvos visuomenei viename iš muziejų.

    Iki 1928 metų Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią puošusi skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ buvo padovanota kultūros paveldą tyrinėjusiam generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui. Baigiantis II-ajam pasauliniam karui ir generolui pasitraukus į Vakarus, skulptūra laikyta dingusia. XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje „Prisikėlęs Kristus“ pateko į kunigo Ričardo Mikutavičiaus kolekciją. Paskutinį kartą ši skulptūra buvo pastebėta per R. Mikutavičiaus laidotuves Kaune.

    Atsidūrusi privačiose rankose antikvarinė skulptūra buvo parduota ir neteisėtai išgabenta iš Lietuvos į Daniją. Lietuvos  teisėsaugos institucijoms nustačius aukcione parduotos XVI a. medinės skulptūros neteisėto išvežimo iš Lietuvos faktus, buvo pradėta susigrąžinimo procedūra.

    Bendromis Lietuvos užsienio reikalų ir Kultūros ministerijų, teisėsaugos institucijų, Lietuvos garbės konsulo Ulricho Salburgo, o taip pat Lietuvos ambasados Austrijoje pastangomis skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ grįžta į Lietuvą. Šis didelės istorinės ir meninės vertės kūrinys papildys negausų Lietuvoje išlikusių vėlyvosios gotikos paveldo skulptūrų rinkinį.

    Susijusios naujienos Visos naujienos »
    Wall 152x190.jpg

    Žinomos Lietuvos menininkės Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės darbas „Siena“ išrinktas vienu iš trijų Jungtinių Tautų (JT) biuro Ženevoje surengto meno konkurso „Ateitis, kurios norime“ nugalėtojų.

    Atstovybių naujienos »
    109351464_312526593455537_3583559654312648531_n.jpg

    Liepos 14 dieną Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtas virtualios fotografijų parodos apie Paryžių ir Vilnių karantino metu atidarymas bei fotografinio filmo „Paris – Vilnius. Išgyventi nenuspėjamą“ premjera. Identiškas renginys tuo pačiu metu vyko ir Vilniuje – Prancūzijos ambasadorės Vilniuje rezidencijoje, susijungus tiesioginiu vaizdo ryšiu. 

    Dvišaliai santykiai » Istorinė, kultūros diplomatija »
    download (1).jpg

    Liepos 9 dieną Lietuvos ambasada Japonijoje surengė internetinį seminarą „Čijunė Sugihara ir Lietuva“, kuris vyko japonų kalba.

    Dvišaliai santykiai » Istorinė, kultūros diplomatija »
    FB POST.png

    Šiandien, kovo 10 dieną, 20.00 val. Italijos laiku (21.00 val. Lietuvos laiku) Lietuvos ambasados Italijoje iniciatyva vienas didingiausių pasaulio architektūros paminklų – Romos Koliziejus – bus apšviestas Lietuvos ir Italijos vėliavų spalvomis.

    Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »
    93236_7e74490cda1134c6330ea0a4948fed90.jpg

    Lietuvos ambasada Latvijoje atidarė parodą „Kauno modernizmo architektūra tarpukaryje”. Parodos tikslas – pažymėti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus ir skatinti diskusiją apie Kauno, kaip modernizmo sostinės, fenomeną.

    Atstovybių naujienos » Istorinė, kultūros diplomatija »
    DSC_0576.jpg

    Kovo 2 dieną Užsienio reikalų ministerijoje vyko renginys  „Moterys sėkmingai Lietuvai“, kurio metu pristatyta Lygių galimybių plėtros centro iniciatyva sukurta Akvilės Malukienės paroda „100 Lietuvą kūrusių moterų portretų“.

    Istorinė, kultūros diplomatija »