Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ PRIE JUNGTINIŲ TAUTŲ BIURO IR KITŲ TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŽENEVOJE

Adresas: Ch. Louis-Dunant 15, 1202 Geneva  SWITZERLAND

plačiau »

Tel. +41 22 7482470
Faksas +41 22 7482477
El. paštas

Prekybiniai ir ekonominiai klausimai

Sukurta 2014.11.10 / Atnaujinta 2015.10.21 15:51

Pasaulio prekybos organizacija (WTO)

PPO buvo įkurta 1995 m., pakeitus nuo 1948 m. pasaulinę prekybą reguliavusį Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT – General Agreement on Trade and Tariffs). Pagrindinis PPO tikslas yra užtikrinti, kad jos šalių narių prekyba vyktų pagal tarpusavyje sutartas taisykles, kurios yra užfiksuotos PPO sutartyse.

Šiuo metu PPO yra 161 šalis narė bei 24 šalys stebėtojos, kurios yra stojimo į PPO procese.

PPO vadovauja Ministrų konferencija. Pagal Marakešo sutartį, kuria buvo įsteigta PPO, Ministrų konferencija organizuojama kas dvejus metus ir yra sudaryta iš visų PPO šalių atstovų. Paskutinė PPO ministrų konferencija vyko 2013 m. gruodį, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

Tarp Ministrų konferencijos susirinkimų jos funkcijas atlieka Generalinė taryba. Konkretūs PPO klausimai, priklausomai nuo srities, sprendžiami PPO komitetuose, pakomitečiuose ir darbo grupėse. Jie taip pat sudaryti iš visų PPO šalių narių atstovų. Nuo 2015 metų vasario 20 d. Lietuvos Nuolatinė atstovė prie PPO yra ministrė patarėja Dalia Kadišienė.

Pagrindiniai PPO veiklos principai:

  • Didžiausio palankumo statusas (kiekviena PPO narė turi vienodai palankiai traktuoti visų kitų PPO narių prekes ir paslaugas);
  • Nacionalinis režimas (prekės ir paslaugos, patekusios į PPO šalies narės rinką, turi būti traktuojamos ne mažiau palankiai negu lygiavertės vietinės prekės ir paslaugos);
  • Laipsniškas prekybos liberalizavimas derybų keliu;
  • Prekybos vykdymas pagal nustatytas taisykles;
  • Sąžiningos konkurencijos skatinimas;
  • Darni plėtra ir ekonominės reformos.

PPO taip pat turi ginčų sprendimo mechanizmą, kuriame daugiašaliu principu sprendžiami ginčai tarp PPO šalių narių. Ginčai iškyla, kai viena narė mano, kad kita nevykdo PPO sutarčių reikalavimų ir įsipareigojimų organizacijai.

Tapdama PPO nare šalis (arba muitų teritorija) ne tik įsipareigoja vykdyti PPO sutarčių reikalavimus, bet ir nekelti importo muitų tarifų aukščiau negu suderėtas lygis (PPO žargonu tai vadinama importo muitų tarifų „užšaldymu“).

Daugiau informacijos apie WTO veiklą rasite čia.

PPO Dohos derybų raundas (DDA)

Šiuo metu vykstantis daugiašalis PPO prekybos liberalizavimo raundas buvo pradėtas 2001 m. Dohoje (Katare) vykusioje IV-ojoje PPO Ministrų konferencijoje. Šių derybų darbotvarkė yra daug platesnė negu ankstesnių prekybos liberalizavimo raundų. Ji orientuota į besivystančių šalių poreikius. Raundo pavadinimas – Dohos vystymosi darbotvarkė (Doha Development Agenda – DDA).

Dohos konferencijos ministrų deklaracija vadovaujamasi kaip mandatu organizuojant šio daugiašalio prekybos liberalizavimo raundo darbą.

DDA derybos vykdomos PPO Prekybos derybų komitete ir jam pavaldžiuose komitetuose. Svarbiausios derybinės sritys: prekybos pramoninėmis prekėmis liberalizavimas, žemės ūkis, paslaugų sektoriaus liberalizavimas, prekybos taisyklės, prekybos palengvinimas, prekyba ir aplinkosauga, prekyba ir darni plėtra, ginčų sprendimas, intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

Didžiausias Dohos derybų postūmis įvyko 2013 m. Balyje (Indonezijoje) vykusioje IX-ojoje ministrų konferencijoje), kurioje priimtas „Balio paketas“ yra ypač svarbus tolimesniam derybų vystymuisi ir darbotvarkės atnaujinimui. Pagrindiniu „Balio paketo“ elementu yra Prekybos palengvinimo sutartis, kuria siekiama supaprastinti muitinės procedūras, sumažinti biurokratinius suvaržymus, padėti kovoti su korupcija ir sumažinti verslo išlaidas. Ši teisiškai įpareigojanti sutartis yra pirmasis tarptautinis PPO susitarimas nuo PPO įsteigimo 1995 m.

Lietuva kartu su kitomis ES šalimis siekia ambicingų DDA rezultatų – atverti rinkas Lietuvos žemės ūkio ir pramonės prekėms bei paslaugų eksportuotojams, sumažinti prekybą iškraipančias subsidijas ir kitas neteisėtas paramos formas trečiosiose šalyse, užtikrinti efektyvesnį rinkos apsaugos instrumentų taikymą bei apibrėžti naujas priemones tarptautinės prekybos palengvinimui. Europos Sąjungos (ES) šalių narių vardu DDA derybose kalba Europos Komisija.

Dohos raundo derybų naujienas galima rasti PPO interneto svetainėje (anglų k.).

Lietuva ir ES PPO

Po šešerius metus trukusių derybų Lietuva į PPO įstojo 2001 m. gegužės 31 d. Įstojusi į Europos Sąjungą 2004 m., šalis prisijungė prie ES trečiųjų šalių atžvilgiu taikomos bendrosios ES išorinės prekybos politikos, o pastarosios šalys Lietuvos atžvilgiu ėmė taikyti tą patį prekybos režimą kaip ir kitoms ES valstybėms narėms.

Kiekviena ES šalis narė yra atskira PPO narė. ES taip pat yra PPO narė nuo pat organizacijos įkūrimo, todėl iš viso ES PPO turi 29 balsus – 28 šalių narių ir 1 ES. Kadangi užsienio prekybos politika yra išimtinai ES kompetencija, PPO ES šalių narių interesams atstovauja Europos Komisija. Europos Komisija reguliariai konsultuojasi su Europos Tarybos Prekybos politikos komitetu, kurį sudaro aukšto rango ES valstybių pareigūnai. ES valstybių narių pozicijos derinamos tiek Briuselyje, tiek Ženevoje – šiems posėdžiams vadovauja ES tuo metu pirmininkaujanti šalis (2013 m. antrąjį pusmetį tai buvo Lietuva).

Baziniai ES muitų tarifų ir tarifinių kvotų dydžiai yra nustatyti Sąjungos įsipareigojimuose PPO, tačiau juos koreguoja įsipareigojimai pagal preferencinius susitarimus (laisvosios prekybos ir muitų sąjungos), bendrųjų tarifų lengvatų sistema, kurią ES vienašališkai taiko besivystančioms šalims, taip pat vidinės aktualijos ir ES pramonės konkurencingumo padėtis. Šiuos bazinius muitų dydžius gali pakoreguoti baigtos derybos dėl PPO Dohos daugiašalių derybų raundo.

Lietuva, kaip ir kitos ES šalys narės, siekia, jog PPO sutartyse numatytos tarptautinės prekybos taisyklės būtų sklandžiai įgyvendinamos, o jų peržiūra derybų metu prisidėtų prie daugiašalės prekybos sistemos stiprinimo. ES yra viena aktyviausių PPO ginčų sprendimo mechanizmo naudotojų, neretai pasitelkianti PPO arbitražą trečiosioms šalims pažeidžiant daugiašalės prekybos sistemos tvarką ir ES interesus.

Daugiau informacijos apie Lietuvos narystę PPO galima rasti PPO interneto svetainėje (anglų k.).

Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (UNECE)

UNECE yra viena iš penkių Jungtinių Tautų regioninių komisijų, įsteigta 1947 m. Pagrindinis UNECE tikslas yra skatinti ekonominę integraciją Europos regione bei koordinuoti šalių narių bendradarbiavimą regiono viduje ir už jo ribų tokiose srityse kaip energetika, aplinkos apsauga, technologijų vystymas ir kita. Šios organizacijos veikloje dalyvauja 56 šalys narės iš Europos Sąjungos, Vakarų ir Rytų Europos, Pietryčių Europos, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) bei Šiaurės Amerikos. UNECE komisija yra atskaitinga Jungtinių Tautų Ekonominei ir Socialinei tarybai.

Lietuva į UNECE įstojo 1991 m. rugsėjo 17 d. Organizacijos veikloje gali dalyvauti bet kuri suinteresuota JT šalis narė. Daugiau nei 70 tarptautinių profesinių organizacijų ir kitų nevyriausybinių organizacijų taip pat dalyvauja UNECE projektuose.

ES yra UNECE veiklos stebėtoja, taip pat daugumos tarptautinių transporto ir aplinkos apsaugos konvencijų, administruojamų UNECE komisijos, narė. ES delegacija koordinuoja šalių narių pozicijas ir reprezentuoja ES bei šalis nares Vykdomojo komiteto susitikimuose, vykstančiuose kiekvieną mėnesį.

UNECE siekia gilesnės ekonominės integracijos ir didesnio bendradarbiavimo tarp savo narių, taip pat skatina tvarią plėtrą ir ekonominį klestėjimą per:

  • Politinius dialogus;
  • Derybas dėl tarptautinių teisinių instrumentų;
  • Reguliacinių nuostatų ir normų vystymą;
  • Apsikeitimą geriausiomis praktikomis ir jų taikymą, taip pat ekonominės ir techninės ekspertizės vystymą;
  • Techninį bendradarbiavimą su pereinamosios ekonomikos šalimis.

Nuo 2005 m. reformos, UNECE veikla koncentruojasi į 8 subprogramas: aplinka, transportas, statistika, tvari energetika, prekyba, ekonominė integracija, miškininkystė ir medienos pramonė, gyvenamųjų namų statyba ir žemės panaudojimas. UNECE taip pat dirba su visuomenės senėjimo klausimais.

2013 m. buvo priimtas sprendimas dėl UNECE reformos peržiūros proceso, kurio metu siekiama atnaujinti organizacijos ateities veiklos prioritetus ir užtikrinti, kad ir toliau būtų dirbama atitinkant visus skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimus.

Daugiau informacijos apie UNECE rasite čia.

Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD)

UNCTAD buvo įkurta 1964 m. kaip Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos institucija. Jos įkūrimo tikslas – suteikti besivystančioms šalims institucinę struktūrą su vystymusi susijusioms problemoms spręsti, skatinti šių šalių ekonominį augimą per prekybą ir padėti joms spręsti su prekyba susijusius finansų, investicijų technologijų ir darnios plėtros klausimus.

Organizacija funkcionuoja kaip tarpvalstybinių diskusijų ir ekspertų forumas, renka informaciją, vykdo tyrimus ir teikia techninę pagalbą besivystančioms šalims. UNCTAD narės yra visos 193 Jungtinių Tautų valstybės ir Vatikanas.

Aukščiausias ir svarbiausias UNCTAD valdymo ir politikos formavimo organas – kas ketverius metus vykstanti ministrų lygio konferencija. Konferencijoje vyksta aukšto lygio apvaliojo stalo diskusijos aktualiais pasaulio prekybos ir plėtros klausimais bei yra tvirtinamas UNCTAD veiklos mandatas ateinantiems ketveriems metams. 2012 m. balandžio 21-26 d. Dohoje (Katare) vyko XIII-toji Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, kurioje patvirtintas Dohos mandatas 2012-2016 m. laikotarpiui.

Lietuva, kartu su Lenkija, Vengrija ir kitomis neseniai į ES įstojusiomis šalimis siekia, kad UNCTAD skirtų dėmesį rytinėms kaimynėms – pereinamosios ekonomikos šalims – ir šios galėtų pasinaudoti UNCTAD projektais.

Daugiau informacijos apie UNCTAD rasite čia.

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa (UNEP)

UNEP yra Jungtinių Tautų padalinys, atsakingas už šios organizacijos aplinkosauginių veiksmų koordinaciją. Jis buvo įsteigtas 1972 m.

UNEP mandatas apima pasaulinės aplinkos būklės analizę ir globalinių ir regioninių aplinkosauginių tendencijų įvertinimą, tolesnį tarptautinių aplinkos teikės aktų sistemos vystymą, JT sistemos darbo aplinkos srityje koordinavimą, aktyvaus bendradarbiavimo skatinimą įgyvendinant tarptautinę aplinkos darbotvarkę. UNEP administruoja daug aplinkosauginių konvencijų, įskaitant Nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), Biologinės įvairovės konvenciją bei su cheminėmis medžiagomis susijusius susitarimus: Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, Stokholmo konvenciją dėl patvarių organinių teršalų ir kitas.

UNEP taip pat finansuoja aplinkosauginius projektus, yra viena iš Monrealio protokolo daugiašalio fondo ir Pasaulio aplinkos fondo įgyvendinančių institucijų.

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2020 m. bent 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, palyginti su 1990 m. Lietuva pritaria šiam įsipareigojimui.

Daugiau informacijos apie UNEP rasite čia.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO)

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO) yra viena iš specializuotų Jungtinių Tautų tarptautinių organizacijų. WIPO atsakinga už intelektinės nuosavybės apsaugos politikos formavimą pasauliniu mastu, palankių sąlygų inovacijoms bei kūrybiškumui skatinimą ir daugelio tarptautinių sutarčių intelektinės nuosavybės (patentų, prekių ženklų, pramoninio dizaino, autorinių teisių) apsaugos srityje administravimą.

Šiuo metu WIPO veikloje dalyvauja 187 valstybės (186 Jungtinių Tautų narės ir Vatikanas, Palestina turi šalies stebėtojos teisę), administruojamos 26 tarptautinės sutartys. Lietuva WIPO nare tapo 1992 m. ir yra septyniolikos tarptautinių sutarčių, administruojamų WIPO, dalyvė.

Generalinė Asamblėja yra aukščiausiasis WIPO valdymo organas, kuris turi įgaliojimus tvirtinti šios tarptautinės organizacijos veiklos ataskaitas, politikos kryptis, biudžetą, priimti WIPO administruojamų tarptautinių sutarčių įgyvendinimo taisykles, metodikas, nustatyti vietą, kurioje bus priimtos diplomatinių konferencijų sutartys, taip pat laiką, spręsti kitus klausimus, svarbius šios organizacijos veiklos tęstinumui užtikrinti.

Asamblėjose svarstant politiškai svarbius klausimus vyksta Europos Sąjungos valstybių narių pozicijų koordinavimas, Europos Sąjungos bendrą poziciją pristato Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti šalis. Europos Komisija WIPO asamblėjų susitikimuose dalyvauja stebėtojų teisėmis.

Daugiau informacijos apie WIPO rasite čia.

Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO)

WMO kildinama iš Tarptautinės meteorologų organizacijos, kuri buvo įsteigta 1873 m. WMO įkurta 1950 m., o 1951 m. buvo pripažinta Jungtinių Tautų specializuotos sistemos agentūra, atsakinga už meteorologijos (orai ir klimatas), taikomosios hidrologijos ir susijusių geofizinių mokslų agentūra. Organizacijos narėmis yra 191 valstybė ir teritorijos. Lietuva WMO nare tapo 1992 m.

Tarp WMO tikslų yra tarptautinio bendradarbiavimo, kuriant meteorologinių, hidrologinių ir geofizinių stebėjimų tinklus, skatinimas; meteorologinės informacijos mainų, apdorojimo ir standartizavimo užtikrinimas; pagalba perduodant technologijas, apmokant personalą ir atliekant mokslinius tyrimus; meteorologinių stebėjimų standartizacijos užtikrinimas.

WMO taip pat siekia palengvinti bendradarbiavimą tarp šalių narių nacionalinių meteorologinių ir hidrologinių paslaugų tiekėjų bei skatina meteorologijos technologijų pritaikymą tokiose srityse kaip žemės ūkis, aviacija, prekių gabenimas, aplinkos apsauga, visuomenės aprūpinimas vandens ištekliais, migracija dėl gamtinių katastrofų.

Daugiau informacijos apie PMO rasite čia.

Tarptautinė naujų augalų rūšių apsaugos sąjunga (UPOV)

UPOV buvo įkurta pagal Tarptautinę naujų augalų rūšių sąjungos konvenciją, kuri buvo priimta Paryžiuje 1961 m. UPOV pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad jos nariai pripažintų ir apsaugotų augalų veislių selekcininkų intelektinės nuosavybės teises.

UPOV narėmis yra 71 valstybė. Lietuva į šią organizaciją įstojo 2003 m.

Daugiau informacijos apie UPOV rasite čia.

Pasaulinė pašto sąjunga (UPU)

UPU, įkurta 1874 m. pagal Berno sutartį, yra antroji seniausia tarptautinė organizacija pasaulyje. UPU tapo Specializuota Jungtinių Tautų agentūra 1948 m. UPU atlieka patariamąją, tarpininkavimo ir ryšių palaikymo tarp šalių narių funkciją bei nustato tarptautinių pašto mainų taisykles.Organizacijos tikslai yra pašto paslaugų organizavimas ir jų kokybės gerinimas, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas ir techninės pagalbos teikimas pašto srityje.

Organizacijos narės yra 192 šalys, Lietuva UPU nare tapo 1992 m. Šalys, priėmusios UPU Konstituciją, sudaro vieningą pašto teritoriją.

Lietuva buvo išrinkta į UPU Administracinę tarybą 2008-2011 m. AT kontroliuoja visą PPS veiklą laikotarpiu tarp dviejų kongresų, tikrina ir tvirtina PPS biudžetą ir metines ataskaitas, priima PPS finansų reglamentą, užtikrina Tarptautinio biuro veiklos kontrolę, formuoja ir teikia pasiūlymus PPS kongresui, nustato Konsultacinio komiteto sudarymo tvarką, tvirtina Strategijos projektą, teikiamą kongresui. Lietuvos dalyvavimo AT metu buvo siekiama atkreipti šalių narių dėmesį į mažų valstybių su nedidelėmis pašto siuntų apimtimis interesus, paraginti aktyviau taikyti informacines technologijas tiekiant pašto paslaugas bei paskatinti pajamų augimą šiame sektoriuje.

Daugiau informacijos apie UPU rasite čia.

Tarptautinis prekybos centras (ITC)

ITC yra jungtinė WTO ir UNCTAD techninio bendradarbiavimo agentūra. ITC teikia pagalbą išimtinai besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims, skatinant šių šalių eksporto augimą. ITC dirba su prekybą remiančiomis institucijomis, politikais, verslu, ypač su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis vystant naują prekybos strategiją bei stiprinant įmonių konkurencingumą.

ITC veikla ir projektų įgyvendinimas yra nukreiptas į mažiausiai išsivysčiusias valstybes (LDCs), neturinčias prieigos prie vandens išteklių besivystančias valstybes (LLDCs), mažų salų besivystančias valstybes (SIDS) ir Pietų Sacharos Afrikos valstybes.

Daugiau informacijos apie ITC rasite čia.

Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO)

ISO yra nepriklausoma nevyriausybinė tarptautinė organizacija, įkurta 1947 m. Jos nariai – 163 šalių nacionalinės standartizacijos institucijos.

ISO – didžiausia pasaulyje tarptautinių savanoriškų standartų rengėja ir leidėja. Šiuo metu yra daugiau nei 17 400 Tarptautinės standartizacijos organizacijos išleistų standartų.

Lietuvos standartizacijos departamentas atstovauja Lietuvą ISO tikrojo nario teisėmis nuo 2008 m.

Daugiau informacijos apie ISO rasite čia.

Naujienlaiškio prenumerata