Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ PRIE JUNGTINIŲ TAUTŲ BIURO IR KITŲ TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ŽENEVOJE

Adresas: Ch. Louis-Dunant 15, 1202 Geneva  SWITZERLAND

plačiau »

Tel. +41 22 7482470
Faksas +41 22 7482477
El. paštas

Žmogaus teisės

Sukurta 2014.11.10 / Atnaujinta 2014.11.10 11:33

Žmogaus teisių taryba

Šiandien žmogaus teisių tarybą (ŽTT) sudaro 47 narės. Iš Europos Sąjungos valstybių narių ŽTT narėmis yra 8 valstybės: Austrija, Čekija, Estija, Italija, Prancūzija, Vokietija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė. 2014m. naujomis ŽTT narėmis tapo šios šalys: Alžyras, Marokas, Namibija, Pietų Afrika, Kinija, Maldyvai, Saudo Arabija, Vietnamas, Rusija, Makedonija, Kuba, Meksika, Prancūzija, Rumunija bei Jungtinė Karalystė. Lietuva nėra ŽTT narė ir jos veikloje dalyvauja kaip stebėtoja. Stebėtojo statusas Žmogaus teisių taryboje suteikia mažesnes galimybes veikti. Tačiau būdama Europos Sąjungos nare Lietuva priklauso vienai aktyviausiai ŽTT veikiančių grupių.

2013 ŽTT pirmininko pareigas ėjo Lenkijos nuolatinis atstovas Ambasadorius Remigiusz Henzel. 2014m. ŽTT pirmininku tapo Gabono nuolatinis atstovas Jungtinių Tautų biurui Ženevoje Ambasadorius Baudelaire Ndong Ella.

Reguliarios ŽTT sesijos vyksta 3 kartus per metus: kovo mėn. (4 sav. sesija, viena savaitė skiriama aukšto lygio segmentui), birželio-liepos mėn. ir rugsėjo mėn.Be reguliariųjų ŽTT sesijų vyksta ir specialiosios sesijos. Pvz., 2014 m. sušauktos 3 specialiosios sesijos dėl žmogaus teisių padėties skirtingose šalyse- Centrinėje Afrikos Respublikoje, Okupuotoje Palestinos teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę ir Irake.
2014 m. Lietuvos nuolatinis atstovas Ambasadorius R. Paulauskas tapo Žmogaus Teisių Tarybos konsultacinės grupės vicepirmininku, kurioje jis atstovauja Rytų Europos regioninę grupę.

ŽTT mandatai ir mechanizmai

Visuotinė periodinė peržiūra (Universal Periodic Review - UPR)

Visuotinė periodinė peržiūra yra žmogaus teisių mechanizmas, veikiantis nuo 2008 m. (įsteigtas JT Generalinės Asamblėjos 2006 m. balandžio 3 d. rezoliucijos Nr. 60/251 5e punktu). Jis laikomas viena sėkmingiausių 2006 m. įkurtos Žmogaus teisių tarybos veiklos formų, užtikrinančių vienodą visų valstybių traktavimą. Jo metu siekiama įvertinti bendrą žmogaus teisių padėtį kiekvienoje valstybėje JT narėje. Šalių visuotinė periodinė peržiūra atliekama kas ketveri-penkeri metai. Vertinimą atlieka kitos valstybės– tiek Žmogaus teisių tarybos narės, tiek stebėtojos. Visuotinio vertinimo procesas yra tarpvalstybinis ir tuo jis iš esmės skiriasi nuo pranešimų teikimo pagal žmogaus teisių konvencijas ir jų svarstymo atitinkamuose komitetuose, kuriuose vertinimą atlieka ekspertai.

Žmogaus teisių padėtis valstybėje vertinama remiantis trimis pagrindiniais šaltiniais: 1) valstybės parengta informacija, kuri gali būti pateikta nacionalinio pranešimo forma, 2) JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro apibendrinta informacija iš valstybės pranešimų svarstymo JT komitetuose pagal atskiras JT konvencijas, specialiųjų procedūrų, kitų JT padalinių dokumentų, 3) nevyriausybinių organizacijų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų pateikta informacija.

Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje UPR darbo grupės sesijoje pirmą kartą svarstyta 2011 m. spalio mėn. Svarstyme dalyvavo ir žmogaus teisių padėtį Lietuvoje pristatė teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus vadovaujama delegacija (pagal LRV 2001 m. nutarimą Nr. 1540 už UPR ataskaitos parengimą ir jos svarstymą yra atsakinga Teisingumo ministerija). Darbo grupės ataskaita patvirtinta 2012 m. kovo mėnesį vykusioje ŽTT 19-ojoje sesijoje. Šiuo patvirtinimu užbaigtas Lietuvos dalyvavimas pirmame šio proceso cikle.

Lietuvos antrosios UPR ataskaitos svarstymas numatytas 2016 m.

Peržiūros metu Lietuva buvo pasveikinta už pastangas ir sėkmingą darbą žmogaus teisių srityje, tuo pačiu buvo atkreiptas dėmesys į etninių, kalbinių, religinių ir tautinių mažumų, taip pat LGBTI teisių ir laisvių užtikrinimą, ksenofobijos kriminalizavimą, šeimos planavimo ir lytinio švietimo prieinamumą, lyčių stereotipų naikinimą.

Specialiosios procedūros (Special procedures)

Specialiosios procedūros – ŽTT įsteigti mandatai a) teminiams žmogaus teisių klausimams (thematic mandates) arba b) žmogaus teisių padėčiai atskirose valstybėse (country mandates). Tai specialieji pranešėjai, specialieji atstovai, nepriklausomi ekspertai ir darbo grupės. 2014 metų birželio 27d. Lietuvos gydytojas psichiatras ir žmogaus teisių gynėjas Dainius Pūras birželio 27 dieną tapo Jungtinių Tautų (JT) specialiuoju pranešėju dėl paramos visuotinei teisei į aukščiausius siektinus fizinės ir protinės sveikatos standartus. Šiam sprendimui pritarė JT Žmogaus teisių taryba pirmininko teikimu.
2001 m. Lietuva yra pateikusi nuolatinį kvietimą visoms šioms procedūroms žmogaus teisių padėčiai Lietuvoje vertinti. Pirmą kartą šiuo kvietimu pasinaudojo ir su žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje susipažino JT specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Doudou Diène, Lietuvoje lankęsis 2007 m.

Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (Office of the High Commissioner for Human Rights)

Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras yra pagrindinis JT pareigūnas žmogaus teisių srityje. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. šias pareigas eina Navanethem Pillay, 2012 m. jos įgaliojimas buvo pratęstas iki 2014 m. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. naujuoju Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru tapo Jordanijos princas Zeid Ra’ad Zeid al-Hussein (http://www.ohchr.org/en/aboutus/pages/highcommissioner.aspx).

Žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitetai (Human rights treaty bodies)

Šiuo metu veikia 9 žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitetai:

  • Jungtinių tautų žmogaus teisių komitetas – stebi kaip įgyvendinamos 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo fakultatyvinių protokolų nuostatos;
  • Jungtinių tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas – stebi 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto įgyvendinimą;
  • Jungtinių tautų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas – stebi 1965 m. konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo nuostatų įgyvendinimą;
  • Jungtinių tautų moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas – prižiūri 1979 m. konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą;
  • Jungtinių tautų komitetas prieš kankinimus – stebi 1984 m. konvencijos prieš kankinimus įgyvendinimą;
  • Jungtinių tautų vaiko teisių komitetas – prižiūri, kaip įgyvendinama 1989 m. Vaiko teisių apsaugos konvencija ir jos fakultatyvūs protokolai;
  • Jungtinių tautų migrantų darbuotojų komitetas – stebi 2003 m. konvencijos dėl migrantų darbuotojų ir jų šeimų apsaugos įgyvendinimą.
  • Jungtinių tautų priverstinių dingimų komitetas – stebi 2006 m. visų asmenų apsaugos nuo priverstinių dingimų konvencijos įgyvendinimą.
  • Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių komitetas – prižiūri 2006 m. neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.

Pastaruoju metu nuolat diskutuojama apie šių komitetų veiklos stiprinimą (Treaty body strengthening process).

Lietuvos veikla žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitetuose

Nepriklausomi ekspertai

Šiuo metu žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitetuose dirba 2 žmogaus teisių ekspertai iš Lietuvos, prie kurių rinkiminių kampanijų prisidėjo ir mūsų atstovybė Ženevoje:

  • 2012 m. birželio 26 d. Prof. Dalia Leinartė buvo išrinkta į JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą (CEDAW) 2013-2016 m. kadencijai.
  • 2014 m. birželio 10 d. Niujorke vykusiuose rinkimuose Lietuvos atstovas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius Jonas Ruškus išrinktas į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetą 2015-2018 metams.

Lietuvos ataskaitos komitetuose

2011m. kovo 10d. Jungtinių Tautų Tautinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (CERD) 78-iosios sesijos metu apsvarstė ketvirtąjį ir penktajį Lietuvos Vyriausybės pranešimą šiuo aspektu ir teigiamai jį įvertinimo.

2012 m. liepos 10-11 d.JT Žmogaus teisių komitete buvo svarstoma Lietuvos trečioji ataskaita pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą.

2013m. rugsėjo 23 d. Ženevoje Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių komitetas 64-oje sesijoje svarstė Lietuvos trečiąją ir ketvirtąją ataskaitą dėl JT Vaiko teisių konvencijos ataskaitos įgyvendinimo Lietuvoje.

2014m. gegužės 6d. Ženevoje vyko Lietuvos antrosios periodinės ataskaitos pagal JT Tarptautinių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (CESCR) svarstymas.

2014m. gegužės 12-13 dienomis Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimus 52-oje sesijoje vyko Lietuvos trečiosios ataskaitos svarstymas.

2014 liepos 9d.Jungtinių Tautų (JT) Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 58-osios Ženevoje apsvarstė penktąjį Lietuvos Vyriausybės pranešimą apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą ir teigiamai įvertino Lietuvos pastangas šioje srityje.

Naujienlaiškio prenumerata