Prekybiniai ir ekonominiai klausimai

Prekybiniai ir ekonominiai klausimai

Pasaulio prekybos organizacija (World Trade Organization)

Pasaulio prekybos organizacija (PPO) įkurta 1995 m. sausio 1 d., pakeitus nuo 1948 m. pasaulinę prekybą reguliavusį Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (General Agreement on Tariffs and Trade, GATT). Pagrindinis PPO tikslas – užtikrinti, kad narių tarpusavio prekyba vyktų pagal sutartas taisykles, įtvirtintas PPO sutartyse. Šiuo metu PPO sudaro 166 narės, dar keliolika valstybių siekia narystės. Nuo 2021 m. organizacijai vadovauja generalinė direktorė Ngozi Okonjo-Iweala (Nigerija), 2025 m. pradėjusi antrąją kadenciją.

Aukščiausias PPO organas – Ministrų konferencija, kuri paprastai renkasi kas dvejus metus. 14-oji Ministrų konferencija vyko 2026 m. kovo 26–30 d. Jaundėje (Kamerūnas). Tarp Ministrų konferencijų jos funkcijas atlieka Generalinė taryba, o konkretūs klausimai sprendžiami PPO komitetuose ir darbo grupėse, kuriuos sudaro visų narių atstovai.

Lietuvos interesams PPO atstovauja Lietuvos nuolatinis atstovas prie PPO – ambasadorius ypatingiems pavedimams Raimondas Ališauskas.

Pagrindiniai PPO veiklos principai:

• didžiausio palankumo režimas (kiekviena PPO narė turi vienodai palankiai traktuoti visų kitų narių prekes ir paslaugas);
• nacionalinis režimas (į rinką patekusios importuotos prekės ir paslaugos turi būti traktuojamos ne mažiau palankiai nei vietinės);
• laipsniškas prekybos liberalizavimas derybų keliu;
• prekybos vykdymas pagal nustatytas ir nuspėjamas taisykles;
• sąžiningos konkurencijos skatinimas;
• darni plėtra ir parama besivystančioms šalims.

Tapdama PPO nare valstybė (arba muitų teritorija) įsipareigoja vykdyti PPO sutarčių reikalavimus ir nekelti importo muitų tarifų aukščiau suderėto lygio.

PPO turi ginčų sprendimo mechanizmą, kuriame sprendžiami narių tarpusavio ginčai dėl PPO sutarčių laikymosi. Nuo 2019 m. pabaigos neveikia PPO Apeliacinis organas, todėl ES kartu su kitomis narėmis įsteigė laikiną daugiašalį apeliacinį arbitražo susitarimą (Multi-Party Interim Appeal Arbitration Arrangement, MPIA).

2001 m. pradėtas Dohos derybų raundas nebuvo užbaigtas, tačiau PPO narės susitarė dėl atskirų sutarčių: 2017 m. įsigaliojo Prekybos palengvinimo sutartis, o 2025 m. – Žvejybos subsidijų sutartis. Dalis narių derybas tęsia plurilateraliniu formatu, pavyzdžiui, dėl elektroninės prekybos ir investicijų palengvinimo vystymuisi.

Lietuva ir ES PPO

Lietuva į PPO įstojo 2001 m. gegužės 31 d., po šešerius metus trukusių derybų. 2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva perėmė bendrąją ES prekybos politiką trečiųjų šalių atžvilgiu.

Kiekviena ES valstybė narė yra atskira PPO narė, o ES PPO narė yra nuo organizacijos įkūrimo. Kadangi bendra prekybos politika yra išimtinė ES kompetencija, PPO ES ir jos valstybių narių interesams atstovauja Europos Komisija. Valstybių narių pozicijos derinamos Briuselyje, ES Tarybos Prekybos politikos komitete, ir Ženevoje, ES delegacijos koordinaciniuose posėdžiuose. ES yra viena aktyviausių PPO ginčų sprendimo mechanizmo naudotojų.

Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, siekia, kad PPO taisyklės būtų sklandžiai įgyvendinamos, o organizacija būtų reformuota ir sustiprinta, įskaitant visavertį ginčų sprendimo mechanizmo veikimą.

Daugiau informacijos apie Lietuvos narystę PPO: https://www.wto.org/english/thewto_e/countries_e/lithuania_e.htm 

Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (United Nations Economic Commission for Europe)

Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (UNECE) yra viena iš penkių Jungtinių Tautų regioninių komisijų, įsteigta 1947 m. Jos tikslas – skatinti ekonominę integraciją ir bendradarbiavimą Europos regione ir už jo ribų. UNECE vienija 56 valstybes nares iš Europos, Centrinės Azijos ir Šiaurės Amerikos ir yra atskaitinga JT Ekonominei ir socialinei tarybai (ECOSOC). Lietuva UNECE nare tapo 1991 m. rugsėjo 17 d.

UNECE rengia tarptautines konvencijas, taisykles ir standartus, kurių daugelis taikomi ir už regiono ribų. Pagrindinės veiklos sritys: aplinkos apsauga, transportas (įskaitant kelių eismo konvencijas ir transporto priemonių techninius reglamentus), statistika, tvari energetika, prekybos palengvinimas ir elektroninis verslas, miškininkystė, būstas ir žemėtvarka, visuomenės senėjimas.

ES turi UNECE stebėtojos statusą ir yra daugumos UNECE administruojamų transporto ir aplinkos apsaugos konvencijų šalis.

Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UN Trade and Development)

Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD) įkurta 1964 m. kaip JT Generalinės Asamblėjos institucija, padedanti besivystančioms šalims pasinaudoti prekyba, investicijomis, finansais ir technologijomis savo ekonominiam augimui ir darniai plėtrai. Nuo 2024 m. organizacija vadinasi „UN Trade and Development“. UNCTAD veikia kaip tarpvyriausybinių diskusijų forumas, atlieka tyrimus ir analizę bei teikia techninę pagalbą. UNCTAD narės yra 195 valstybės.

Aukščiausias UNCTAD organas – kas ketverius metus vykstanti ministrų lygio konferencija, kuri tvirtina organizacijos veiklos mandatą ateinantiems ketveriems metams. 16-oji konferencija vyko 2025 m. spalį Ženevoje.

Nuo 2021 m. UNCTAD vadovauja generalinė sekretorė Rebeca Grynspan (Kosta Rika).

Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga (International Union for the Protection of New Varieties of Plants)

Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga (UPOV) įkurta pagal 1961 m. Paryžiuje priimtą Tarptautinę naujų augalų veislių apsaugos konvenciją. Jos tikslas – užtikrinti veiksmingą augalų veislių apsaugos sistemą ir selekcininkų intelektinės nuosavybės teisių pripažinimą, skatinant naujų augalų veislių kūrimą. UPOV narės yra 80 valstybių ir organizacijų, įskaitant ES. Lietuva UPOV nare tapo 2003 m. UPOV glaudžiai bendradarbiauja su PINO – PINO generalinis direktorius kartu eina UPOV generalinio sekretoriaus pareigas.

Tarptautinis prekybos centras (International Trade Centre)

Tarptautinis prekybos centras (ITC) - bendra PPO ir JT (UNCTAD) agentūra, padedanti besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims didinti eksportą ir integruotis į tarptautinę prekybą. ITC daugiausia dirba su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis, prekybą remiančiomis institucijomis ir politikos formuotojais. Didžiausią dėmesį ITC skiria mažiausiai išsivysčiusioms šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros besivystančioms šalims, mažoms besivystančioms salų valstybėms ir Afrikos šalims.

Tarptautinė standartizacijos organizacija (International Organization for Standardization)

Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) – 1947 m. įkurta nepriklausoma nevyriausybinė tarptautinė organizacija, vienijanti daugiau nei 170 valstybių nacionalines standartizacijos institucijas. ISO yra didžiausia pasaulyje tarptautinių savanoriškų standartų rengėja – jos išleista daugiau nei 25 000 standartų. Lietuvai ISO tikrosios narės teisėmis atstovauja Lietuvos standartizacijos departamentas.