Žmogaus teisės

Atnaujinta 2026-10-01

Žmogaus teisių taryba (Human Rights Council)

Žmogaus teisių tarybą (ŽTT) sudaro 47 valstybės narės, renkamų trejų metų kadencijai pagal regioninius kvotas. Taryboje Afrikos valstybėms tenka 13 vietų, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybėms – 13, Rytų Europos grupei – 6, Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybėms – 8, Vakarų Europos ir kitų valstybių grupei – 7 vietos.

Iš Europos Sąjungos valstybių narių 2026 m. ŽTT narėmis yra 9 valstybės: Bulgarija (iki 2026 m.), Čekija (iki 2027 m.), Estija (iki 2028 m.), Ispanija (iki 2027 m.), Italija (iki 2028 m.), Kipras (iki 2027 m.), Nyderlandai (iki 2026 m.), Prancūzija (iki 2026 m.) ir Slovėnija (iki 2028 m.).

2026 m. ŽTT pirmininkas yra Indonezijos nuolatinis atstovas Jungtinių Tautų biurui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms Ženevoje ambasadorius Sidharto Reza Suryodipuro.

ŽTT reguliariai renkasi mažiausiai tris kartus per metus Ženevoje. Pagrindinės reguliariosios sesijos paprastai vyksta vasario–kovo, birželio–liepos ir rugsėjo–spalio mėnesiais. Be reguliariųjų sesijų, ŽTT, įgyvendindama savo mandatą reaguoti į žmogaus teisių krizes visame pasaulyje, papildomai rengia specialiąsias sesijas.

Lietuva pirmą kartą ŽTT nare buvo 2022–2024 m. laikotarpiu. Lietuva šiuo metu kandidatuoja tapti ŽTT nare antrai kadencijai 2028–2030 m. laikotarpiu. Rinkimai vyks 2027 m. spalio mėnesį.

ŽTT mandatai ir mechanizmai

Visuotinė periodinė peržiūra (Universal Periodic Review, UPR)

Visuotinė periodinė peržiūra yra žmogaus teisių mechanizmas, veikiantis nuo 2008 m. (įsteigtas 2006 m. kovo 15 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 60/251 5 straipsnio e punktu), užtikrinantis vienodą visų valstybių traktavimą. UPR peržiūros metu siekiama įvertinti bendrą žmogaus teisių padėtį kiekvienoje JT valstybėje narėje ir teikiamos rekomendacijos įvairiais žmogaus teisių klausimais. Kiekvienos valstybės visuotinė periodinė peržiūra atliekama kas 4–5 metus.

Peržiūrą atlieka kitos valstybės – tiek Žmogaus teisių tarybos narės, tiek stebėtojos, kurios gali teikti peržiūrimai valstybei klausimus, pastabas ir rekomendacijas. Visuotinės periodinės peržiūros procesas yra tarpvalstybinis ir tuo iš esmės skiriasi nuo ataskaitų teikimo pagal žmogaus teisių konvencijas ir jų svarstymo atitinkamuose komitetuose, kuriuose vertinimą atlieka nepriklausomi ekspertai.

Žmogaus teisių padėtis valstybėje vertinama remiantis trimis pagrindiniais šaltiniais:

1) valstybės parengta informacija, kuri gali būti pateikta nacionalinio pranešimo forma;

2) JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro apibendrinta informacija iš valstybės pranešimų svarstymo JT komitetuose pagal atskiras JT konvencijas, specialiųjų procedūrų, kitų JT padalinių dokumentų;

3) nevyriausybinių organizacijų ir nacionalinių žmogaus teisių institucijų pateikta informacija.

Ketvirtoji visuotinė periodinė žmogaus teisių padėties Lietuvoje peržiūra vyks 2027 m. sausio 20 d.

Specialiosios procedūros (Special procedures)

Specialiosios procedūros – ŽTT įsteigti mandatai, skirti a) teminiams žmogaus teisių klausimams (teminiai mandatai) arba b) žmogaus teisių padėčiai atskirose valstybėse (šalių mandatai). Juos vykdo specialieji pranešėjai, nepriklausomi ekspertai ir darbo grupės.

Specialiųjų procedūrų mandatus yra ėję ir Lietuvos ekspertai: 2014–2020 m. prof. Dainius Pūras buvo JT specialusis pranešėjas dėl kiekvieno asmens teisės į aukščiausią įmanomą fizinės ir psichinės sveikatos standartą, o 2015–2022 m. Henrikas Mickevičius buvo JT Priverstinių ar nesavanoriškų dingimų darbo grupės narys.

2001 m. kovo mėn. Lietuva pateikė nuolatinį kvietimą visoms teminėms specialiosioms procedūroms lankytis Lietuvoje ir vertinti žmogaus teisių padėtį. Pirmą kartą šiuo kvietimu pasinaudojo JT specialusis pranešėjas šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais Doudou Diène, Lietuvoje lankęsis 2007 m. rugsėjo 16–19 d. Vėliau Lietuvoje lankėsi JT specialioji pranešėja teisės į privatumą klausimais Ana Brian Nougrères (2022 m. gruodžio 12–16 d.) ir JT Priverstinių ar nesavanoriškų dingimų darbo grupė (2024 m. lapkričio 20–26 d.).

Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (Office of the High Commissioner for Human Rights, OHCHR)

Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras yra pagrindinis JT pareigūnas žmogaus teisių srityje. Jį skiria JT Generalinis Sekretorius, o paskyrimą tvirtina JT Generalinė Asamblėja.

Nuo 2022 m. spalio mėn. šias pareigas eina Volkeris Türkas (Austrija). 2026 m. liepos 24 d. JT Generalinė Asamblėja jį perskyrė antrajai ketverių metų kadencijai (2026 m. spalio 12 d. – 2030 m. spalio 11 d.). V. Türkas yra pirmasis Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, paskirtas antrajai pilnai kadencijai.

Ankstesni Vyriausieji žmogaus teisių komisarai: Navanethem Pillay (Pietų Afrikos Respublika, 2008–2014 m.), Zeid Ra'ad Al Hussein (Jordanija, 2014–2018 m.) ir Michelle Bachelet (Čilė, 2018–2022 m.).

Daugiau informacijos: https://www.ohchr.org/en/about-us/high-commissioner

Žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitetai (Human rights treaty bodies)

Šiuo metu veikia 10 žmogaus teisių sutarčių priežiūros institucijų:

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (CCPR) – stebi, kaip įgyvendinamos 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir jo fakultatyvinių protokolų nuostatos;
Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas (CESCR) – stebi 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto įgyvendinimą;
Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (CERD) – stebi 1965 m. Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įgyvendinimą;
Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) – prižiūri 1979 m. Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą;
Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT) – stebi 1984 m. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą įgyvendinimą;
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas (CRC) – prižiūri, kaip įgyvendinama 1989 m. Vaiko teisių konvencija ir jos fakultatyvūs protokolai;
Jungtinių Tautų Migrantų darbuotojų komitetas (CMW) – stebi 1990 m. Tarptautinės konvencijos dėl visų migrantų darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos įgyvendinimą;
Jungtinių Tautų Priverstinių dingimų komitetas (CED) – stebi 2006 m. Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo įgyvendinimą;
Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas (CRPD) – prižiūri 2006 m. Asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimą;
Jungtinių Tautų Pakomitetis prieš kankinimą (SPT) – lankosi laisvės atėmimo vietose ir padeda valstybėms užkirsti kelią kankinimui pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą.

Lietuvos veikla žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitetuose

Nepriklausomi ekspertai

Šiuo metu JT žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitete dirba Lietuvos ekspertė dr. Dalia Leinartė, o nuo 2027 m. darbą pradės dar viena Lietuvos atstovė Dovilė Juodkaitė. Prie jų rinkiminių kampanijų prisidėjo ir atstovybė Ženevoje:

2025 m. sausio 21 d. Niujorke vykusiuose papildomuose rinkimuose dr. Dalia Leinartė, bendra Baltijos šalių kandidatė, išrinkta į JT Žmogaus teisių komitetą (CCPR) 2025–2026 m. kadencijai. 2013–2024 m. ji buvo JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė, o 2017–2018 m. – šio komiteto pirmininkė.
2026 m. birželio 9 d. Niujorke vykusiuose rinkimuose Dovilė Juodkaitė išrinkta į JT Asmenų su negalia teisių komitetą (CRPD) 2027–2030 m. kadencijai.

Lietuvos ataskaitos komitetuose

Lietuva reguliariai teikia periodines ataskaitas JT žmogaus teisių sutarčių priežiūros komitetams. Naujausi Lietuvos ataskaitų svarstymai:

Asmenų su negalia teisių komitetas (CRPD) – 2026 m. rugpjūčio mėn. 35-ojoje sesijoje apsvarstytos jungtinės antroji ir trečioji Lietuvos periodinės ataskaitos;
Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) – 2026 m. vasario mėn. 92-ojoje sesijoje apsvarstyta septintoji Lietuvos periodinė ataskaita;
Vaiko teisių komitetas (CRC) – 2024 m. sausio mėn. 95-ojoje sesijoje apsvarstytos jungtinės penktoji ir šeštoji Lietuvos periodinės ataskaitos;
Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas (CESCR) – 2023 m. vasario 22–23 d. 73-iojoje sesijoje apsvarstyta trečioji Lietuvos periodinė ataskaita;
Komitetas prieš kankinimą (CAT) – 2021 m. lapkričio 17–18 d. apsvarstyta ketvirtoji Lietuvos periodinė ataskaita;
Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (CERD) – 2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 1 d. 98-ojoje sesijoje apsvarstytos jungtinės devintoji ir dešimtoji Lietuvos periodinės ataskaitos;
Žmogaus teisių komitetas (CCPR) – 2018 m. liepos 10–11 d. 123-iojoje sesijoje apsvarstyta ketvirtoji Lietuvos periodinė ataskaita;
Priverstinių dingimų komitetas (CED) – 2017 m. rugsėjo mėn. 13-ojoje sesijoje apsvarstyta pirmoji Lietuvos ataskaita.

Visos Lietuvos ataskaitos ir komitetų baigiamosios išvados skelbiamos JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro svetainėje.

Slapuko pavadinimas	Slapuko aprašymas	Slapuko galiojimo laikas	Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate
EW4SITE	Sesijos ID slapukas, naudojamas puslapio funkcionalumui užtikrinti (pvz., grįžimas atgal į paskutinę sąrašo vietą)	Iki sesijos pabaigos	Netaikoma
SITEXRF	POST XSRF apsauga	Iki sesijos pabaigos	Netaikoma
privacy_2	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_3	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_4	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_verify	Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
NID	Apsaugoti formas nuo kenkėjiško siuntimo. Naudojamas google reCaptcha	6 mėnesius	Netaikoma

Slapuko pavadinimas	Slapuko aprašymas	Slapuko galiojimo laikas	Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate
__utma	„Google Analytics" statistikos sistemos dalis, saugo informaciją apie lankytojo lankomas svetainės dalis, kiek kartų apsilankoma svetainėje, kokia apsilankymo trukmė, naršyklės informacija ir t.t.	2 metai	Taip
__utmb		30 min.	Taip
__utmz		Pusė metų	Taip
__utmc		Galioja, kol neišjungiama naršyklė	Taip
__utmt		Galioja, kol neišjungiama naršyklė	Taip

Žmogaus teisės