Lietuva pasisakė Žmogaus teisių taryboje dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje
Spalio 5 dieną Žmogaus teisių tarybos 48-oje sesijoje Lietuva pasisakė interaktyviame dialoge su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pavaduotoja Nada Al-Nashif, vykusiame situacijos apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje pristatymo pagrindu.
Lietuva ir toliau griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto aneksiją, jos tęstinę karinę agresiją Rytų Ukrainoje, kur ženkliai išaugo civilių aukų ir paliaubų pažeidimų skaičius. Paraginta nedelsiant nutraukti politiškai motyvuotus sulaikymus, Krymo totorių persekiojimus, kankinimus, netinkamą elgesį, nuolatinius saviraiškos, religijos ir susirinkimų laisvės ribojimus.
Lietuva taip pat pasmerkė neteisėtus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama įteisinti Krymo ir Sevastopolio aneksiją bei sustiprinti jos buvimą Donecko ir Luhansko regionuose, kurių šiuo metu nekontroliuoja Ukrainos vyriausybė. Šie veiksmai apima Rusijos Valstybės Dūmos rinkimus, vykusius Krymo pusiasalyje, Rytų Ukrainos gyventojų dalyvavimą Rusijos rinkimuose, Rusijos įstatymų vykdymą Kryme ir Sevastopolyje.
Lietuva išreiškė tęstinę paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas jos sienas.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba yra tarpvyriausybinis formatas, kurį sudaro 47 šalys narės, išrinktos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ši organizacija yra atsakinga už visuotinį žmogaus teisių stiprinimą ir kovą su žmogaus teisių pažeidimais. Lietuva šiuo metu dirba stebėtojos statusu bei siekia išrinkimo į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui. Rinkimai vyks š. m. spalio 14 d. Niujorke.
