Ženevoje aptarta politinių kalinių situacija Rusijoje
Per pastaruosius dešimtmečius Rusijoje vykdomi grubūs žmogaus teisių pažeidimai, ypač suaktyvėję prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje. Visiškai sunaikinta nuomonės ir išraiškos laisvė, visuomenėje vyrauja baimės atmosfera, vykdomos represijos prieš kitokią nuomonę reiškiančius asmenis.
Žmogaus teisių gynimo centro „Memorial“ duomenimis, Rusijoje yra mažiausiai 550 politinių kalinių. Jų daugėja kasmet. Represijų aukomis tapo tokie aktyvūs Rusijos opozicijos veikėjai kaip Aleksejus Navalnas, Vladimiras Kara-Murza, taip pat istorikas Jurijus Dmitrijevas ir kiti likviduotos Rusijos NVO „Memorial“ atstovai bei daug kitų Kremliaus politikai nepritariančių asmenų.
Šie žmogaus teisių pažeidimai aptarti kovo 31 dieną Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paraštėse vykusiame renginyje, kurį organizavo Lietuva kartu su Estijos, Liuksemburgo, Lenkijos ir Vokietijos nuolatinėmis atstovybėmis Ženevoje. Renginyje pasisakęs Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis pabrėžė, kad yra tiesioginė sąsaja tarp represijų šalies viduje ir išorės agresijos. Visiškas pilietinių ir politinių teisių užgniaužimas sudarė sąlygas Rusijos vadovybei užpulti Ukrainą be jokio pasipriešinimo iš vidaus. JT Žmogaus teisių tarybos vice-pirmininkas Liuksemburgo ambasadorius Ženevoje Marc Bichler pabrėžė poreikį didinti tarptautinės bendruomenės dėmesį ižmogaus teisių pažeidimams Rusijoje.
Renginyje, kurį moderavo BBC korespondentė Ženevoje Imogen Foulkes, pasisakė ESBO Maskvos machnizmo Rusijai specialioji pranešėja Angelika Nussberger, už Rusijos ribų veikiančio žmogaus teisių gynimo centro „Memorial“ politinų kalinių programos vadovas Sergejus Davidis, pagrindinis „Bellingcat“ Rusijos tyrėjas Christo Grozev, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Human Rights Watch Ženevos padalinio atstovė Lucy MacKernan.
