Baigėsi keturias savaites trukusi JT Žmogaus teisių tarybos 50-oji sesija
Liepos 8 dieną baigėsi keturias savaites Ženevoje vykusi Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT), kurios narė yra Lietuva, 50-oji sesija. Taryba darbą baigė priėmusi 23 rezoliucijas. Nepaisant kai kurių šalių gausių bandymų abejoti žmogaus teisių principais, šios rezoliucijos ne tik patvirtino, bet ir papildė daugiašales pastangas užtikrinant žmogaus teises bei išlaikant tarptautinį dėmesį sudėtingoms situacijoms Lietuvos kaimynystėje.
Šią savaitę Lietuva, Šiaurės ir Baltijos šalių vardu, pasisakė kasmetinėje diskusijoje dėl techninio bendradarbiavimo ir moterų dalyvavimo užtikrinimo bei interaktyviame dialoge su JT Vyriausiąja žmogaus teisių komisare (VŽTK) dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje ir Kryme. Pastarajame dialoge padarytas ir nacionalinis Lietuvos pasisakymas.
Liepos 4 dieną vykusioje diskusijoje dėl techninio bendradarbiavimo Šiaurės ir Baltijos šalių vardu pasisakęs Lietuvos ambasadorius Darius Staniulis pabrėžė lygiateisio ir reikšmingo moterų ir mergaičių dalyvavimo sprendimų priėmime ir jų vaidmens kovoje su smurtu lyties pagrindu svarbą bei akcentavo, kad norint užtikrinti taiką, demokratiją ir saugumą, negalime palikti moterų ir mergaičių nuošalyje.
Liepos 5 dieną vyko interaktyvusis dialogas su VŽTK Michelle Bachelet dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje ir Kryme, kuriame komisarė smerkė Rusijos pradėtą beprasmį karą Ukrainoje ir pareikalavo užbaigti nepakeliamas Rusijos agresijos sukeltas civilių kančias. Komisarė pabrėžė, kad yra vis daugiau patvirtintų įrodymų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų padarytus rimtus žmogaus teisių pažeidimus, o šalys turi pareigą užtikrinti visų tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų ištyrimą. Paraginta Kryme atlikti tyrimą dėl kaltinimų žiauriu, nežmonišku elgesiu, priverstinių dingimų, savavališkų sulaikymų, taip pat dėl teisių į religijos, tikėjimo, saviraiškos laisves pažeidimų. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, pasisakęs Šiaurės ir Baltijos šalių vardu, pabrėžė, kad tęsiantis karinei agresijai prieš Ukrainą, Rusijos vykdomi žiaurumai, įskaitant tūkstančių civilių nužudymą, civilinės paskirties infrastruktūros tikslinį naikinimą, yra nepateisinami ir gali būti prilyginami karo nusikaltimams, už kuriuos turės būti atsakyta. Lietuvos vardu pasisakęs nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis dėkojo komisarei ir JT žmogaus teisių stebėsenos misijai Ukrainoje už didžiules pastangas informuojant tarptautinę bendruomenę apie tikrąją žmogaus teisių padėtį Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste. Ambasadorius ragino Rusiją užtikrinti netrukdomą patekimą į Krymą ir kitus konflikto apimtus Ukrainos regionus bei bendradarbiauti su žmogaus teisių mechanizmais. Išsakyta Lietuvos parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Liepos 7-8 dienomis vyko rezoliucijų priėmimas. Iš viso ŽTT priėmė 23 rezoliucijas, iš kurių 17 - konsensusu. Rezoliucija dėl teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, kurios rengėjų grupėje yra Lietuva kartu su Čekija, Indonezija, Maldyvais, Meksika ir JAV, priimta konsensusu. Rezoliucija trejiems metams pratęsė JT specialiojo pranešėjo mandatą, taip pat joje atspindėti per pastaruosius trejus metus, praėjusius nuo ankstesnės rezoliucijos šia tema priėmimo, išryškėję iššūkiai taikių susirinkimų ir asociacijų laisvei. Balsuojant priimta Europos Sąjungos inicijuota rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, kuria vieneriems metams pratęstas JT specialiojo pranešėjo mandatas, įpareigojantis specialųjį pranešėją tęsti žmogaus teisių padėties Baltarusijoje stebėseną, teikti ataskaitas ir rekomendacijas. Taip pat priimtos svarbios rezoliucijos dėl kitų svarbių ŽTT specialiųjų procedūrų mandatų atnaujinimo, įskaitant smurto prieš moteris ir mergaites, diskriminacijos prieš moteris ir mergaites panaikinimo, seksualinės orientacijos ir lytinio identiteto, priverstinai perkeltų asmenų, taip pat žmogaus teisių situacijoms Eritrėjoje, Libijoje, Sudane. Rezoliucijų priėmimo metu Lietuva pasisakė aštuonis kartus.
Lietuva 50-osios sesijos metu iš viso parengė ir plenariniuose posėdžiuose perskaitė 18 pasisakymų nacionaliniu, Šiaurės ir Baltijos šalių ir kitais formatais, taip pat surengė ar prisidėjo rengiant penkis paraštinius renginius. Šią sesiją sėkmingai patvirtinta Lietuvos visuotinės periodinės peržiūros trečiojo ciklo ataskaita.
Apie Lietuvos veiklą kitų trijų savaičių metu detaliai skaitykite čia:
