GINČAS PPO - ILGAS KELIAS
Pateikiame internetinio žurnalo "eVersus" Violetos Bagdanavičiūtės straipsnį "Ginčas PPO- ilgas kelias" apie Lietuvos galimą kreipimąsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Rusijos veiksmų. "Rusijos grasinimai sustabdyti lietuviškų pieno produktų įvežimą skamba vis dažniau ir garsiau, todėl neatmetama galimybė dėl to kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Tačiau ginčų sprendimas PPO gali trukti ne vienerius metus, o verslui reikia greitų sprendimų, todėl tiesiausias kelias išspręsti kylančius nesutarimus yra politinės konsultacijos, pasitelkiant Europos Sąjungos institucijas. Vis dėlto, jei Rusija imtųsi realių neteisėtų veiksmų, Lietuva gali būti priversta tokį ginčą inicijuoti.
Nuo praėjusios savaitės iš Rusijos sklindantis informacinis triukšmas dėl galimų sankcijų lietuviškiems produktams vis stiprėja ir aktyvėja, tačiau bent jau juodojo pirmadienio Lietuvos įmonėms pavyko išvengti. Šiuo metu Kelno parodų centre vykstančioje maisto pramonės parodoje „ANUGA“ dalyvaujantys gamintojai tvirtino, kad rusams Lietuvoje pavyko pasėti nerimą, tačiau prekyba su Rusija kol kas vyksta įprastu režimu.
„Visa mūsų produkcija į Rusiją kol kas važiuoja: ir šiandien ten buvo vežami sūriai ir neturiu jokios informacijos, kad kas nors būtų užstrigę“, - eVersus vakar komentavo AB „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Jo teigimu, vienintelė naujiena yra ta, kad praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį lietuviška produkcija buvo papildomai tikrinama.
Kita pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės“ vakar taip pat gamino produkciją Rusijos rinkai ir neturėjo jokios informacijos, kad prekyboje su šia šalimi gresia pokyčiai.
„Mūsų produkcija šiandien važiavo ir pravažiavo į Rusiją. Su šia rinka dirbame jau senokai, į ją keliauja mūsų šaldyta mėsa ir kita produkcija“, - eVersus informuoja „Biovela group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
ES šalių vardu kalba Europos Komisija
Vakar eVersus kalbėjosi su Lietuvos nuolatiniu atstovu prie PPO, ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Albinu Zananavičiumi. Jis pažymėjo, kad nemažai žiniasklaidoje pateiktos informacijos nepasitvirtino arba ji pasirodė kitokia, kai duomenis pateikė pačios įmonės.
-Ką tik Rusija Lietuvos vežėjams taikė išskirtinai griežtas patikros procedūras, o nuo praėjusios savaitės iš kaimyninės šalies labai aktyviai sklinda informacija, kad tam tikrą lietuvišką produkciją apskritai gali būti uždrausta įvežti. Ar šiuos veiksmus jau galime laikyti faktu, kad Rusija Lietuvai paskelbė prekybos karą?
- Mes, diplomatai, manome, kad kurti antraštes yra žurnalistų prerogatyva. Jeigu kalbame apie tai, kas vyksta, tai įvardyčiau kaip veiksmus, kurie yra nesuderinami su tarptautine prekybos teise ir praktika. Taip pat norėčiau kalbėti tik apie konkrečius faktus, nes nemažai žiniasklaidoje pateiktos informacijos nepasitvirtino, arba ji pasirodė esanti kitokia, kai duomenis gavome tiesiogiai iš įmonių.
-Dėl susidariusios situacijos vis garsiau raginama kreiptis į PPO, tačiau žvelgiant iš šalies, susidaro įspūdis, kad mes delsiame ir neišnaudojame šios galimybės. Taigi, ar galima teigti, kad mus muša, o mes net skundo neparašome?
-Pirmiausia, tai visiškai klaidingas įspūdis, kad PPO mes nieko nedarome. Taip gali atrodyti todėl, kad PPO nėra Jungtinės Tautos, visi šios organizacijos posėdžiai yra uždari, o visi dokumentai yra riboto naudojimo. Šioje organizacijoje siekiama labai aiškių ekonominių rezultatų, todėl jos dalyviai labiau rūpinasi rezultatu, o ne viešaisiais ryšiais. Priešingai – čia stengiamasi neatskleisti savo kortų ir išlaikyti netikėtumo elementą. Todėl ir aš negaliu atskleisti, ką mes darome ir su kuo tariamės, nes tai yra mūsų virtuvė. Galiu pasakyti tik tiek, kad šį mėnesį planuojamas posėdis, kuriame ši problema gali būti iškelta ir tam jau gavome preliminarų Europos Komisijos pritarimą.
Pastarosiomis dienomis iš tiesų labai dažnai yra minima PPO, todėl labai svarbu suprasti, kaip ši organizacija realiai veikia – gina savo nares. PPO susideda tarsi iš dviejų dalių – prekybos taisyklių, kurių turi laikytis visos šalys narės, ir ginčų sprendimo organo, kuris veikia kaip teismas. Todėl, susidarius tam tikrai situacijai, kaip ir teismo atveju, pirmiausia reikia išnaudoti visas galimybes ir susitarti tarpusavyje. Jeigu per dvišales konsultacijas nepavyksta susitarti, tai, surinkus pakankamai reikiamos medžiagos, kreipiamasi į PPO teismą. Tada yra sudaroma trijų prekybos ir teisės ekspertų grupė, vadinamasis panelis, kuri ir nagrinėja pateiktą skundą dėl pažeidimo. O tai gali trukti net ir dvejus metus. Todėl, kai pastaruoju metu Lietuvoje kalbama, kad skubiai reikia kreiptis į PPO, tai, be abejo, mes šią galimybę svarstome – renkame medžiagą ir ją pateiksime Europos Komisijai, kuri PPO kalba ES šalių vardu. Tik Komisija galėtų Rusiją paduoti į PPO teismą, o mes turėtume įrodyti, kad ji turi tai padaryti - surinkti reikiamus dokumentus ir įrodymus.
-Regis, skundo kelias į PPO yra netrumpas. Ar Lietuva Europos Komisijai jau pateikė kokį nors dokumentą?
-Lietuva dirba su Europos Komisija: jai yra pateikta tam tikra informacija apie vežėjus. Po to buvo paskelbti dviejų komisarų – Algirdo Šemetos ir prekybos komisaro Karelo De Guchto laiškai. Tai rodo, kad Komisiją įtikino mūsų pateikta informacija dėl kylančių prekybos problemų su Rusija. Kita vertus, minimi komisarai susidariusią situaciją pirmiausia bando išspręsti politinėmis priemonėmis. Tai yra vienintelis būdas greitai išspręsti problemą, nes ginčo nagrinėjimas PPO gali trukti ir dvejus metus. Be to, tada prasižengusiai šaliai dar yra suteikiamas tam tikras laikas (angl. reasonable periode of time) per kurį ji turi pašalinti kliūtis, pavyzdžiui, per pusmetį pakoreguoti tam tikrus teisės aktus. Ir tikrai nebūna taip, kad priimtas sprendimas kažką pakeičia „jau rytoj“.
-Nuo praėjusio penktadienio Lietuvos žiniasklaidos priemonės labai aktyviai cituoja Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovą Genadijų Oniščenką, kuris pareiškė, kad nuo pirmadienio į Rusiją bus ribojamas pieno produktų importas. Ar turite informacijos, kad kokie nors lietuviški produktai pirmadienį nepasiekė Rusijos?
-Vienas iš prekybos karo elementų yra aktyvi propaganda. Kol kas tokios informacijos neturime. Be to, skirtingos Rusijos institucijos pateikia skirtingą informaciją. Mūsų užnugaris yra Europos Komisija, kuri patvirtino, kad į Rusiją eksportuojama lietuviška produkcija atitinka visus jai keliamus reikalavimus. Svarbu ir tai, kad prekybos trukdžiai yra nenaudingi ir patiems rusams. Jeigu lietuviška produkcija nepatektų į šia rinką, tai nukentėtų ir Rusijos įmonės, o dėl to atitinkamą instituciją jos galėtų paduoti į teismą. Taigi, šiuo atveju būtų baudžiami ne tik lietuviai, bet ir mūsų produkcijos importuotojai, taip pat ir vartotojai, kurie laisva valia perka lietuviškus produktus.
-Grįžkime prie PPO: koks yra Lietuvos vaidmuo šioje pasaulinėje organizacjoje?
-Pasaulinėje prekybos organizcijoje už visas 28 ES nares kalba Europos Komisija. Tai yra numatyta ES sutartyje. Lietuva moka narystės mokestį ir kartu su kitomis ES valstybėmis suderina bendrą ES poziciją prekybos klausimais. ES šalys šioje organizacijoje savarankiškai pasisako tik biudžeto ir administravimo klausimais. Pernai Lietuva pirmininkavo PPO Biudžeto, finansų ir administracijos komitetui ir tai iliustruoja mūsų įdirbį organizacijoje. O kai dėl prekybos klausimų, tai kartu su Komisijos atstovais dalyvaujame posėdžiuose, o prieš juos su Komisijos atstovais aptariame bendrą poziciją.
-Ar Lietuva vienintelė ES valstybė, kuri tokių problemų su Rusija?
-Vienokių ar kitokių prekybos trikdžių Rusijoje turi visos ES valstybės. Pavyzdžiui, neseniai buvo pritaikytas mėsos importo draudimas kelioms dešimtims Europos įmonių ir dėl to skaudžiai kentėjo vokiečiai. Toks pat draudimas buvo taikomas ir lenkų produkcijai. Praėjusį mėnesį italai praktiškai negalėjo eksportuoti vaikiškos avalynės ir šį sąrašą galima būtų tęsti. Lietuvos atveju nauja yra tai, kad prekybos partnerė Rusija nenurodo priežasčių, dėl kurių lietuviška produkcija gali atsidurti po didinamuoju stiklu. Be to, tokiu atveju yra baudžiama konkreti įmonė. Negirdėta ir tai, kad kažkokios priemonės galėtų būti taikomos nacionaliniu mastu. Prisiminkime – 2000 metais mūsų vežėjai Rusijoje buvo konvojuojami, todėl Rusijai stojant į PPO mes išsiderėjome, kad ji netaikys į konkrečią šalį nukreiptų muitinės procedūrų (angl. country specific). Lietuva su Rusija pasirašė dvišalį protokolą, o šį įsipareigojimą Komisija vėliau įtraukė ir į bendrąjį Rusijos įsipareigojimų protokolą."
