Naujienos

Kovo 22 dieną Ženevoje, JT Žmogaus teisių tarybos 52-osios sesijos metu pristatyta Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Volker Türk ataskaita apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje po 2020 m. Prezidento rinkimų. V. Türk ataskaitoje teigiama, jog Baltarusijoje vykdyti sisteminiai sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, dalis kurių gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui. Jis ragino Baltarusijos Vyriausybę nutraukti sistemingas represijas prieš savo piliečius ir nedelsiant paleisti visus politiniais pagrindais sulaikytus asmenis.

Ataskaitoje remiamasi pokalbiais su 207 aukomis ir liudytojais ir daugiau kaip 2 500 įrodymų, įskaitant nuotraukas, vaizdo įrašus, medicininius ir teismo įrašus. Fiksuojami plačiai paplitę ir sistemingi tarptautinės teisės pažeidimai, įskaitant neteisėtą gyvybės atėmimą ir daugybę savavališko laisvės atėmimo, kankinimų ir netinkamo elgesio atvejų. Vykdomas seksualinis smurtas ir smurtas lyties pagrindu, varžoma saviraiškos teisė, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvė, neužtikrinami tinkami teisiniai procesai.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, pasisakydamas Šiaurės ir Baltijos šalių vardu, pabrėžė, kad Baltarusijos valdžia piktnaudžiauja teisingumo sistema siekdama nutildyti opoziciją ir sistemingai engti demokratines jėgas. Atkreiptas dėmesys, kad Baltarusijos vadovybė, leidusi Rusijai panaudoti savo teritoriją agresijai prieš Ukrainą, yra atsakinga už agresijos aktą. Griežtai pasmerktas žmogaus teisių gynėjų, politinių oponentų ir Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovų persekiojimas, nuteisimas ir įkalinimas dėl politinių motyvų. „Tarptautinė bendruomenė turi užtikrinti Baltarusijos valdžios institucijų atsakomybę už tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, kad būtų nutrauktas nebaudžiamumas ir užkirstas kelias tolesniems nusikaltimams“, sakė viceministras.

Lietuva diskusijų metu taip pat pasmerkė augančią lietuvių ir kitų tautinių mažumų priespaudą Baltarusijoje. Pastaruoju metu Baltarusijos valdžios institucijos vykdo diskriminacinę etninių bendruomenių švietimo politiką. Tautinių mažumų mokyklos, kuriose ugdymas vyko jų gimtąja kalba, buvo priverstos keisti mokymo kalbą į baltarusių arba rusų, o tautinių mažumų kalbos ir literatūros pamokos visai išbrauktos iš privalomųjų mokymo programų.

Dar 2022 m. rugsėjį remiantis melagingu pretekstu sustabdyta Lietuvių Pelesos vidurinės mokyklos, kurią finansiškai išlaikė Lietuvos Vyriausybė, veikla. Šios mokyklos mokiniai buvo perkelti į kitas Baltarusijos mokyklas, kur mokslus tęsia rusų kalba.

Lietuva ragino Baltarusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, gerbti visų šalies tautinių mažumų švietimo ir kalbos teises ir nedelsiant nutraukti tautines bendrijas diskriminuojančią švietimo politiką.