Naujienos

Rugsėjo 12-16 dienomis Lietuva Jungtinių Tautų (JT)  Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sesijos posėdžiuose didžiausią dėmesį skyrė moterų ir mergaičių teisėms Afganistane, teisei į vystymąsi, teisei į tiesą, teisingumą ir žalos atlyginimą, o bendrųjų debatų metu Lietuva atkreipė dėmesį į Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliamas grėsmes taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai bei išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, Kinijoje, Baltarusijoje, Afganistane ir Etiopijoje. Taip pat 26 Europos Sąjungos šalys, įskaitant Lietuvą, sutarė teikti rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje. Pagrindinis rezoliucijos tikslas – JT Specialiojo pranešėjo mandato žmogaus teisių padėties Rusijoje stebėsenai ir raportavimui įsteigimas.

Rugsėjo 12 dieną išplėstiniame interaktyviajame dialoge dėl moterų ir mergaičių padėties Afganistane Lietuva išreiškė solidarumą su visoms moterims ir mergaitėms Afganistane, ir ragino Talibaną vykdyti visus tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus bei nedelsiant nutraukti moterų ir mergaičių priespaudą. Pasak Lietuvos nuolatinio atstovo Ženevoje ambasadoriaus Dariaus Staniulio, bet kokios derybos dėl Afganistano ateities nebus tvarios, jei šiame procese nebus užtikrintas pilnavertis ir prasmingas moterų įsitraukimas. Turime užtikrinti, kad visi mūsų veiksmai nuo šiol būtų paremti lokalizuota analize, pagrįsta lyties aspektu, nes tai padėtų užtikrinti pažangą ir siekti atskaitomybės.

Rugsėjo 13 d. bendruosiuose debatuose, reaguodama į laikinai JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareigas einančios Nados Al-Nashif pristatytą pranešimą, Lietuva atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į grėsmes tarptautinei taisyklėmis pagrįstai tvarkai, kurias sukelia Rusijos agresija prieš Ukrainą. Rusijos veiksmai pažeidžia JT Chartijos principus, neigiamai veikia daugiašališkumo vertybes, žlugdo pasaulinę ekonomiką ir vystymąsi. Atkreiptas dėmesys į nuolatinį žmogaus teisių padėties blogėjimą Rusijoje, didėjantį politinių kalinių skaičių, bauginimus ir baudimą už nepritarimą agresijai prieš Ukrainą, saviraiškos, asociacijos ir susirinkimų laisvių ribojimus. Lietuva išsakė poreikį įkurti nepriklausomo specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėčiai Rusijoje mandatą. Baltarusija paraginta laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų bei nedelsiant paleisti ir reabilituoti politinius kalinius bei nutraukti represijas. Palankiai įvertintas JT Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės ofiso parengtas vertinimas dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijos Sindziango uigūrų autonominiame regione bei Kinija pakviesta bendradarbiauti su komisarės biuru ir įgyvendinti pateiktas rekomendacijas. Lietuva atkreipė dėmesį į sudėtingą moterų ir mergaičių padėtį Afganistane bei paragino Talibaną laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir nutraukti diskriminaciją lyties pagrindu. Teigiamai įvertintos Etiopijos pastangos bendradarbiauti su Tarptautine žmogaus teisių ekspertų komisija.

Rugsėjo 15 dieną interaktyviojo dialogo su Specialiuoju pranešėju teisei į vystymąsi metu Lietuva pasisakė Šiaurės ir Baltijos valstybių vardu, pabrėždama, kad pandemija, klimato kaita bei karinė agresija yra pagrindinės grėsmės Tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimui. Akcentuota, kad visos atsigavimo strategijos turi remtis žmogaus teisėmis bei užtikrinti visų visuomenės narių įtraukimą.

Rugsėjo 16 dieną vykusiame interaktyviame dialoge dėl teisės į tiesą, teisingumą ir žalos atlyginimą, Lietuva priminė Sausio 13-osios bylą, kurioje iki šiol nėra įgyvendintas teisingumas ir neatlyginta patirta žala. Pabrėžta, kad Rusijos Federacija ne tik nebendradarbiavo tiriant tragiškus Sausio 13-osios įvykius, bet dar ir ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš Sausio 13-osios bylą tyrusius ir nagrinėjusius Lietuvos Respublikos prokurorus ir teisėjus taip pažeisdama teisės viršenybės ir teisininkų nepriklausomumo principus.

Lietuva taip pat prisijungė prie kitų šalių inicijuoto bendrojo pareiškimo dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje bei visų Europos Sąjungos ir Šiaurės ir Baltijos šalių pareiškimų.