Naujienos

Rugsėjo 26 dieną Lietuvoje lankysis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) delegacija, vadovaujama CERN generalinio direktoriaus prof. Rolfo Dieterio Heuerio. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje prof. Rolfas Dieteris Heueris, švietimo mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas pasirašys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) 2004 m. lapkričio 9 d. bendradarbiavimo susitarimo atnaujintą protokolą dėl Lietuvos Respublikos institucijų dalyvavimo CERN mokslo programoje.  “Neabejojame, kad CERN delegacijos vizitas į Lietuvą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir CERN bendradarbiavimo susitarimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos institucijų dalyvavimo CERN mokslo programoje, kuris netrukus bus pasirašytas suaktyvins Lietuvos ir CERN bendradarbiavimą ir prisidės prie mūsų ilgalaikio siekio - tapti CERN valstybe nare įgyvendinimo“, -sakė Ambasadorius Rytis Paulauskas. 

Pasitelkdami visame pasaulyje didžiausius, galingiausius ir profesionaliausius įrengimus, CERN mokslininkai eksperimentų pagalba siekia atsakyti į fundamentaliausius ir sudėtingiausius fizikos klausimus, kaip antai - kas yra „tamsioji materija“; kokia medžiaga sudarė Visatą Didžiojo sprogimo metu; kodėl egzistuoja gravitacija. Nors CERN specializuojasi elementariųjų dalelių tyrimuose, tačiau sėkmingai veikia ir susijusiose srityse, kuo prisideda prie viso pasaulio mokslo ir technikos progreso. Reikia pastebėti, kad būtent CERN buvo sukurtas internetas.

Lietuvos mokslininkai su CERN nuosekliai bendradarbiauja nuo 1993 m., kai Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai buvo pakviesti prisidėti prie CERN vykdomų mokslinių tyrimų. Su CERN taip pat bendradarbiavo ir Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos instituto technologų grupė. Nuo 2001 m. profesoriaus J. V. Vaitkaus dėka Vilniaus universitetas ir kelios Lietuvos įmonės buvo pakviesti bendradarbiauti keliuose su radiacijai atsparių jonizuojančios radiacijos jutiklių kūrimu susijusiose CERN programose.

Šiuo metu Lietuva dalyvauja pagrindinėse CERN programose ir projektuose. Tai – Didysis hadronų kolaideris (angl. LHC) ir vienas jame esančių detektorių – Kompaktinis miuonų solenoidas (angl. CMS), LHC duomenų valdymui skirtas pasaulinis skaičiavimų tinklas (angl. WLCG). CERN projektuose kasmet dalyvauja keliolika Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų bei apie dešimtį studentų.

Lietuva kelia sau tikslą tapti CERN valstybe nare. Lietuva nemažai investuoja į mokslą, stiprindama savo mokslinių tyrimų sektorių, kad jis atlieptų šalies poreikius ir tarptautinius standartus.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (European Organization for Nuclear Research, bendrai vadinama CERN) – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. CERN įsteigimo konvencija buvo pasirašyta 1954 m. rugsėjo 29 d. tarp 12 šalių. Taigi šiemet CERN pažymi savo šešiasdešimtmetį rugsėjo 29 d.

Šiuo metu CERN narėmis yra Belgija, Danija, Vokietija, Šveicarija, Norvegija, Prancūzija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Švedija, Jungtinė Karalystė,Austrija, Ispanija, Portugalija, Suomija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Bulgarija ir Izreelis – vienintelė ne Europos valstybė. Šiuo metu CERN dirba apie 2500 nuolatinių darbuotojų ir 12300 vizituojančių mokslininkų atstovaujančių 608 universitetus ir mokslo institutus iš 113 pasaulio šalių. Pagrindinė CERN funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.