Lietuva pasisakė dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje
Gruodžio 18 dieną Lietuva dalyvavo interaktyviajame dialoge su Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pavaduotoja žmogaus teisių klausimams Ilze Brands Kehris dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje.
Reaguodama į paskelbtą Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro pranešimą apie COVID-19 poveikį žmogaus teisėms Ukrainoje, Lietuva kartu su daugeliu kitų ES valstybių narių ir partnerių išreiškė gilų susirūpinimą dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupacinės valdžios neteisėtai užimtoje Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste ir Rytų Ukrainos regionuose.
Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Andrius Krivas pabrėžė Lietuvos paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas jos sienas bei išreiškė susirūpinimą dėl okupuotose teritorijose sugriežtintų žmonių judėjimo laisvės apribojimų dėl pandemijos ar Rusijos ir jos remiamų separatistinių grupuočių Donbase pandemijos pasitelkimo kaip preteksto ribojimams. Lietuvos atstovas paragino Rusiją nutraukti sistemingus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir suteikti prieigą tarptautiniams žmogaus teisių stebėjimo mechanizmams, taip pat paleisti Rusijos neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos žmogaus teisių gynėjus.
Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 išrinktos Jungtinių Tautų šalys narės. Šios organizacijos pagrindinis veiklos tikslas - skatinti visuotinę pagarbą žmogaus teisių ir laisvių apsaugai, reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti rekomendacijas. Lietuva kandidatuoja į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui, o šiuo metu dirba Taryboje stebėtojos statusu.
