Lietuva pasisakė Žmogaus teisių taryboje dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje
Liepos 9 dieną Žmogaus teisių tarybos 47-oje sesijoje Lietuva pasisakė interaktyviame dialoge su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pavaduotoja Nada Al-Nashif, vykusiame situacijos apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje ir JT Generalinio Sekretoriaus pranešimo apie žmogaus teisių padėtį Kryme ir Sevastopolyje pristatymo pagrindu.
Lietuva ir toliau reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinės žmogaus teisių padėties blogėjimo Rusijos okupacinės valdžios neteisėtai užimtoje Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje, Sevastopolio mieste ir Rytų Ukrainos regionuose.
„Didėjantis civilių aukų, įskaitant vaikus, skaičius, savavališki sulaikymai, pranešimai apie kankinimus ir netinkamą elgesį, Krymo totorių persekiojimai, nuolatiniai saviraiškos, religijos ar susirinkimų laisvių ribojimai yra nepriimtini ir netoleruotini“, - pabrėžė Lietuvos nuolatinis atstovas prie JT biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ambasadorius Andrius Krivas.
Lietuva paragino Rusiją laikytis tarptautinės žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų, suteikti prieigą tarptautiniams ir regioniniams žmogaus teisių stebėjimo mechanizmams Kryme bei užtikrinti nepriklausomą, nešališką ir veiksmingą visų įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų ištyrimą, nubaudžiant kaltuosius už savavališką sulaikymą, kankinimus ir netinkamo elgesio atvejus.
Ambasadorius A. Krivas pabrėžė Lietuvos paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui pagal tarptautiniu mastu pripažįstamas jos sienas.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba yra tarpvyriausybinis formatas, kurį sudaro 47 šalys narės, išrinktos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ši organizacija yra atsakinga už visuotinį žmogaus teisių stiprinimą ir kovą su žmogaus teisių pažeidimais. Lietuva šiuo metu dirba stebėtojos statusu bei siekia išrinkimo į Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 m. laikotarpiui.
