Naujienos

Birželio 19-23 dienomis Lietuva įsitraukė į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 53-iosios sesijos darbur ir pasisakė dialoge su JT Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, dialoge dėl Sudano bei dialoge dėl nuomonės ir išraiškos laisvės

Birželio 19 dieną dialoge su Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru Volker Türk dėl žmogaus teisių padėties Sudane, Lietuva, pasisakydama Šiaurės ir Baltijos šalių vardu, reiškė didelį susirūpinimą dėl besitęsiančios krizės Sudane, didėjančio pabėgėlių, šalies viduje perkeltųjų ir asmenų, kuriems skubiai reikalinga humanitarinė pagalba, skaičiaus. Konflikto šalys paragintos nedelsiant nutraukti smurtą ir derybų keliu ieškoti tvaraus konflikto sprendimo bei užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir taikyti atsakomybę už visus tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus.

Birželio 20 dieną vykusiame dialoge su JT Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru Volker Türk aptarta žmogaus teisių padėtis pasaulyje. Lietuva pabrėžė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų laikymosi svarbą vykstančių konfliktų, smurto, mažėjančios pilietinės visuomenės veikimo laisvės ir skleidžiamos dezinformacijos kontekste. Lietuva atkreipė dėmesį į neigiamas Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmes bei sukeltą precedento neturinčią pasaulinę žmogaus teisių ir humanitarinę krizę. Savo pasisakyme Lietuva pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, Baltarusijoje, Irane ir Afganistane, o taip pat paragino tarptautinę bendruomenę užtikrinti atsakomybę, įskaitant už Rusijos įvykdytus agresijos nusikaltimus Ukrainoje, siekiant užkirsti kelią tolesniems rimtiems žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimams.

Birželio 23 dieną vykusiame dialoge su JT Specialiąja pranešėja nuomonės ir išraiškos laisvei Irene Khan, Lietuva, pasisakydama Liublino trikampio šalių (Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos) vardu, pasmerkė Rusijos agresijos kontekste vykdomus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir visus tuos, kurie pasisako prieš agresiją ar siekia nušviesti Rusijos Ukrainoje daromus nusikaltimus.  

Taip pat Lietuva kartu su Kipru, Izraeliu, Argentina, Indija ir Kenija inicijavo bendrąjį pareiškimą dėl moterų nužudymų lyties pagrindu, prisijungė prie kitų šalių inicijuotų bendrųjų pareiškimų dėl moterų ir mergaičių padėties Afganistane, kultūrinio paveldo išsaugojimo, šeimų teisių bei visų Europos Sąjungos, Šiaurės ir Baltijos šalių bei Liublino trikampio šalių pareiškimų.

Kitą savaitę Lietuva įsitrauks į dialogus teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo, migrantų teisių, teisės į švietimą, moterų teisių bei teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę klausimais.

Birželio 19 d. – liepos 14 d. Ženevoje vyksta Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 53-oji sesija. Svarbiausiais Lietuvos prioritetais šią sesiją yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir jos globalių pasekmių, nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir Rusijoje kėlimas, atsakomybės už visus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, siekis.