Naujienos

Birželio 13-16 dienomis Lietuva Jungtinių Tautų (JT)  Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sesijoje didžiausią dėmesį skyrė žmogaus teisių pažeidimams konkrečiose šalyse, ginkluotų konfliktų metu ir teisėms į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę.

Birželio 14 dieną dialoge su JT vyriausiąja žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet Lietuva Šiaurės ir Baltijos šalių vardu ragino valstybes užtikrinti civilių apsaugą, pagarbą žmogaus teisėms bei tarptautinės humanitarinė teisės laikymąsi ginkluotų konfliktų metu. Pabrėžta, kad, vykstant ginkluotam konfliktui, nekalti civiliai, ypač labiausiai pažeidžiamos grupės − vaikai, neįgalieji, moterys ir mergaitės, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai − nukenčia labiausiai ir valstybių pareiga yra juos apsaugoti. Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis nacionaliniame pasisakyme reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties šiuo metu Rusijos agresiją patiriančioje Ukrainoje, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje Kinijoje ir Afganistane.

Žmogaus teisių situacijai Mianmare aptarti skirtame dialoge ambasadorius D. Staniulis Šiaurės ir Baltijos šalių vardu išreiškė didelį susirūpinimą dėl šalyje besitęsiančios humanitarinės ir žmogaus teisių krizės bei pasmerkė Mianmaro karinių pajėgų vykdomą visų rūšių smurtą prieš civilius, įskaitant rohinjų musulmonus ir kitas mažumas. Ambasadorius ragino nedelsiant nutraukti tokius veiksmus, užtikrinti atskaitomybę už visus nusikaltimus bei nedelsiant sustabdyti mirties bausmės taikymą. Pasisakyme Mianmaro karinės pajėgos skatintos visapusiškai bendradarbiauti su JT žmogaus teisių ir kitomis tarptautinėmis struktūromis, leidžiant netrukdomai teikti humanitarinę pagalbą ir apsaugoti visus kenčiančius žmones.

Lietuva, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis „PenAmerica“ ir „Human Rights House Foundation“ organizavo renginį apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, kuriuo buvo siekiama informuoti šalių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje ir atkreipti dėmesį į pagrindines raidos tendencijas, ypač įvykusio Konstitucinio referendumo kontekste, aptarta įtaka saviraiškos laisvei ir socialinėms bei ekonominėms teisėms. Šioje ŽTT sesijoje ES inicijuoja rezoliuciją dėl JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje mandato pratęsimo dar vieneriems metams, tad svarbus šalių paramos šiam mandatui užsitikrinimas. Renginio dalyvius pasveikino užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. Tai jau trečiasis Lietuvos nuolatinės misijos Ženevoje renginys dėl Baltarusijos, sulaukęs 35 šalių ir nevyriausybinių organizacijų paramos.

Birželio 15 dieną vyko jubiliejinės Žmogaus teisių tarybos 50-os sesijos minėjimas, kuriame renginio dalyvius nuotoliniu būdu pasveikino JT Generalinis Sekretorius Antonio Guterres, JT Generalinės Asamblėjos 76-osios sesijos pirmininkas A. Shahid ir kiti kviestiniai kalbėtojai. Renginyje išsakytas aiškus valstybių patvirtinimas dėl ŽTT svarbos pasaulinėje žmogaus teisių užtikrinimo architektūroje, pabrėžtas ŽTT vaidmuo siekiant žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos visuose pasaulio regionuose, pozityviai įvertinti veikiantys žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmai (tokie kaip visuotinė periodinė peržiūra, specialiosios procedūros, tiriamieji mechanizmai). Lietuva išplatino pareiškimą, kuriame pasmerktos grėsmės žmogaus teisėms, taip pat ir dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, paremta ŽTT veikla ir visos daugiašalės pastangos žmogaus teisių srityje.

Birželio 16 dieną vyriausiajai žmogaus teisių komisarei M. Bachelet pristačius žodinę ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Mariupolyje, Ukrainoje, Lietuva griežtai pasmerkė prieš Mariupolio gyventojus vykdytus karo nusikaltimus ir žiaurius žmogaus teisių pažeidimus, tokius kaip kankinimai, priverstiniai dingimai, seksualinis išnaudojimas, deportacijos ir nelegalus vaikų įvaikinimas Rusijoje. Lietuva paragino tarptautinę bendruomenę siekti Rusijos atsakomybės už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, karo nusikaltimus, 22 tūkstančių civilių žūtį, įskaitant moteris ir vaikus. Taip pat Lietuva griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus, siekiant demokratiškai išrinktą administraciją pakeisti alternatyvia ir Rusijai lojalia administracija.

Birželio 17 dieną vykusiame interaktyviajame dialoge su specialiuoju pranešėju teisėms į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę ambasadorius D. Staniulis, pasisakydamas Šiaurės ir Baltijos šalių vardu, reiškė paramą taikiems protestuotojams, kurie, nepaisant prieš juos nukreiptų brutalių represijų, vis tiek eina į gatves reikšti savo pilietinės pozicijos. Pasisakyme šalys ragintos skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, užtikrinti, kad esami teisės aktai, ypač dėl nevyriausybinių organizacijų veiklos ir jų finansavimo, atitiktų žmogaus teisių standartus ir nebūtų naudojami, siekiant apriboti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir sukelti grėsmę pilietinės visuomenės atstovų saugumui.

Lietuva taip pat prisijungė prie penkių kitų šalių iniciuotų bendrųjų pareiškimų: dėl karo Ukrainoje sukeltos maisto saugumo krizės, dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, žmogaus  teisių ir humanitarinės padėties Mariupolyje, teisių į taikių susirikimų ir asociacijų laisvę, taip pat prie padėkos vyriausiajai žmogaus teisių komisarei už jos darbą visos kadencijos metu.

50-oji, ŽTT sesija prasidėjo birželio 13 dieną ir tęsis keturias savaites iki liepos 8 dienos. Lietuva Taryboje dirba kaip pilnateisė narė iki 2024 metų. Tarybos sesijos vyksta tris kartus per metus, jos pagrindinis tikslas – reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas.