Naujienos

Birželio 27 – liepos 1 dienomis Jungtinių Tautų (JT)  Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) darbe dalyvaujanti Lietuva pasisakė dialoguose dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, neigiamo dezinformacijos poveikio žmogaus teisėms, smurto prieš moteris ir mergaites klimato kaitos kontekste, augančio skurdo klausimais bei skubiai surengtuose debatuose dėl moterų ir mergaičių padėties Afganistane pasisakė. Šią savaitę surengtas paraštinis renginys klimato kaitos ir neįgaliųjų teisių tema bei neformali diskusija su Rusijos žmogaus teisių gynėjais.

Birželio 27 dieną kasmetinėje diskusijoje dėl moterų teisių Lietuva pasisakė klimato kaitos ir smurto prieš moteris ir mergaites sąsajų tema. Pabrėžta, kad moterys žymiai labiau paveikiamos neigiamo klimato kaitos poveikio, susiduria su ribota prieiga prie žemės ūkio resursų, technologijų, mokslo, auga smurto artimoje aplinkoje atvejai, priverstinių ir nepilnamečių santuokų skaičius. Moterys ir mergaitės turi būti vertinamos kaip lygiateisės ir lygiareikšmės aplinkosaugos žmogaus teisių gynėjos, jos turi būti įtrauktos į su klimato kaitos valdymu susijusių sprendimų priėmimą.
 
Tą pačią dieną vykusiame interaktyviajame dialoge su specialiuoju pranešėju ekstremalaus skurdo tema analizuotas nepasinaudojimo socialinėmis garantijomis fenomenas (angl. non-take-up phenomenon), kai valstybinės institucijos nesuteikia visos informacijos pažeidžiamose situacijose atsidūrusiems asmenims apie jiems priklausančias socialines išmokas. Lietuva, pasisakydama Šiaurės-Baltijos valstybių vardu, pabrėžė, kad visi asmenys, įskaitant ir gyvenančius skurde, turėtų būti įtraukti į su jais susijusių klausimų sprendimą bei socialinės apsaugos sistemų kūrimą, turėti visą informaciją apie socialines garantijas. Lietuva, kartu su daugiau nei 50 valstybių prisijungė prie Prancūzijos parengto bendrojo pareiškimo ta pačia tema.
 
Birželio 28 dieną vyko ŽTT aukšto lygio diskusijoje dėl neigiamos dezinformacijos įtakos žmogaus teisėms. Šiaurės ir Baltijos valstybių vardu pasisakęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, akcentuodamas neigiamą dezinformacijos įtaką žmogaus teisėms ir demokratijai, pabrėžė visuomenės sąmoningumo bei prieigos prie patikimos bei patikrintos informacijos didinimo svarbą. „Rusijos savo šalyje bei globaliu mastu vykdoma masinė dezinformacijos kampanija, kuria siekiama suklaidinti pasaulio bendruomenę, nukreipti kaltę nuo Rusijos atsakomybės ir pateisinti jos vykdomus nusikaltimus Ukrainoje, yra naujausias ir akivaizdus valstybės vykdomo manipuliavimo informacija pavyzdys“, – pabrėžė viceministras.
 
Birželio 29 dieną interaktyviame dialoge su Specialiąja pranešėja žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje Anais Marin, vykusiame parengtos ataskaitos pagrindu, pristatyta toliau blogėjanti žmogaus teisių padėtis šalyje, Konstitucijos reforma ir įstatymų pakeitimais dar labiau apribotos saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvės, sugriežtinta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Lietuva savo pasisakyme atkreipė dėmesį į Baltarusijos valdžios vykdomas represijas prieš visas visuomenės grupes, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus. Pabrėžta, kad priimti Švietimo kodekso  pakeitimai turės neigiamą poveikį tautinių mažumų vaikams. Lietuvių ir kitų tautinių mažumų kalbos ir literatūros pamokos bus panaikintos kaip privalomi dalykai, nesuteikiant pasirinkimo laisvės. Šiais veiksmais Baltarusija pažeidžia lietuvių tautinės mažumos švietimo ir gimtosios kalbos mokymosi teises. Savo pasisakyme Lietuva griežtai pasmerkė visus Baltarusijos valdžios vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, o taip pat Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, turinčią didžiules neigiamas pasekmes žmogaus teisėms.    
 
Lietuvos ir Lenkijos nuolatinių atstovybių Ženevoje iniciatyva, bendradarbiaujant su NVO Human Rights House Foundation, surengtas neformalus susitikimas su žymiais Rusijos žmogaus teisių gynėjais. Jie informavo apie vykstantį susidorojimą su opozicija ir pilietine visuomene, grubius žmogaus teisių pažeidimus, dezinformaciją ir suformuotą tikrovės neatitinkančią visuomenės nuomonę dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą palaikymo. Tuo pačiu Rusijos žmogaus teisių gynėjai paragino ŽTT įsteigti Specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėčiai Rusijoje mandatą, kuris reikalingas informuoti tarptautinę bendruomenę apie plataus masto vykdomus žmogaus teisių pažeidimus šalyje. Susitikime dalyvavę ES ir ją palaikančių šalių ambasadoriai bei žmogaus teisių ekspertai išreiškė palaikymą Rusijos žmogaus teisių gynėjų vykdomai veiklai, dėkojo už informaciją apie politinių ir pilietinių teisių bei pagrindinių laisvių pažeidimų pristatymą. Lietuva, kaip ir kitos pasisakiusios šalys, pabrėžė žmogaus teisių padėties Rusijoje priežiūros poreikį bei pasirengimą siekti Specialiojo pranešėjo mandato įsteigimo 2022 metų rugsėjo mėnesį vyksiančioje ŽTT 51-oje sesijoje.

Liepos 1 dieną sėkmingai konsensusu patvirtinta Lietuvos visuotinės periodinės peržiūros (UPR) trečiojo ciklo ataskaita. Peržiūros metu Lietuva iš 82 valstybių sulaukė 232 rekomendacijų, iš kurių priėmė vykdymui absoliučią daugumą – 214 rekomendacijų, ir 18 rekomendacijų motyvuotai atmetė. Sesijoje pasisakė Seimo kontrolierių įstaigos, turinčios Nacionalinės žmogaus teisių institucijos statusą pagal Paryžiaus principus, vadovė, kuri akcentavo rekomendacijų įgyvendinimo proceso stiprinimo būtinybę, paragino ypatingą dėmesį skirti pasikartojančių rekomendacijų įgyvendinimui bei žmogaus teisėmis grįsto požiūrio diegimui viešajame sektoriuje. Dauguma kitų pasisakiusių nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių nevyriausybinių organizacijų bei valstybių  narių atstovų teigiamai vertino Lietuvos pažangą ir dedamas pastangas toliau stiprinti žmogaus teisių apsaugą įvairiose srityse. Taip pat šią sesiją patvirtintos ir kitų šalių – Togo, Sirijos, Islandijos, Venesuelos, Zimbabvės, Ugandos, Rytų Timoro, Pietų Sudano, Sudano bei Haičio – UPR 3-iojo ciklo ataskaitos tvirtinimas.
 
Tą pačią dieną vyko ŽTT skubūs debatai dėl moterų ir mergaičių teisių padėties Afganistane. Jų metu Lietuva išreiškė užuojautą visiems nukentėjusiems nuo praėjusią savaitę Afganistaną sukrėtusio žemės drebėjimo. Lietuva taip pat teigė, kad yra itin susirūpinusi dėl Talibano sistemingai vykdomos lyčių segregacijos politikos ir kvietė nedelsiant ją nutraukti. Afganistane mergaitėms draudžiama įgyti vidurinį išsilavinimą, moterims sudaromos kliūtys įsidarbinti, jos neturi galimybių dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, jų judėjimo, susirinkimų ir saviraiškos laisvės yra labai apribotos. Lietuva taip pat ragino de facto valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su visomis humanitarinėmis organizacijomis ir užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų atokiausias vietoves ir tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
 
Liepos 1 dienos popietę Lietuva, kartu su Meksikos, Naujosios Zelandijos, Lenkijos, Maršalo salų ir Bangladešo nuolatinėmis atstovybėmis surengė paraštinį renginį „Klimato kaita ir neįgalieji – kaip užtikrinti lygiateisį dalyvavimą, visapusišką žmogaus teisių realizaciją ir naudojimąsi jomis?“. Diskusijos metu pranešėjai apžvelgė tarptautinių organizacijų ir valstybių vykdomą klimato kaitos ir neįgaliųjų įtraukties politiką. Svečiai iš Naujosios Zelandijos dalinosi asmenine patirtimi, kaip klimato kaita paliečia jų kasdieninį gyvenimą, su kokiomis kliūtimis susiduriama ir kaip valstybės galėtų geriau užtikrinti neįgaliųjų teisių apsaugą. Pabrėžta, kad neįgalieji vaikai yra viena labiausiai pažeidžiamų neįgaliųjų grupių. Atkreiptas dėmesys į pozityvius pokyčius tarptautiniuose formatuose, kai vis dažniau valstybės ir jų politikos formuotojai įtraukia žmones su negalia į nelaimių rizikos mažinimo ir klimato veiksmų protokolus. Būtina toliau stebėti šiuos procesus ir nepalikti neįgaliųjų paraštėse. Renginio svečius sveikino Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pavaduotoja Nada Al-Nashif, diskusijoje dalyvavo JT specialusis pranešėjas neįgaliųjų teisių klausimais Gerardas Quinnas, JT Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkai Dr. Amalia Gamio ir prof. Jonas Ruškus; Tarptautinio neįgaliųjų aljanso žmogaus teisių patarėjas Jarroda Clyne‘as,  „SustainedAbility“ atstovas Jasonas Bobergas. Diskusiją moderavo „Franciscans International“ Tarptautinės paramos vadovė ir vykdančiojo direktoriaus pavaduotoja Sandra Epal-Ratjen. Įžangos žodį tarė Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Darius Staniulis, diskusiją apibendrino Meksikos nuolatinė atstovė ambasadorė Francisca E. Méndez Escobar, Lenkijos nuolatinio atstovo pavaduotojas Łukaszas Różyckis.