ŽENEVOJE PRADEDAMI SKAITMENINTI ARCHYVINIAI LIETUVOS VEIKLOS TAUTŲ LYGOJE DOKUMENTAI
Šiandien ambasadorius Rytis Paulauskas kartu su Jungtinių Tautų biuro Ženevoje generalinio direktoriaus kabineto vadovu David Chikvaidze pradėjo Tautų Lygos archyvuose saugomų dokumentų apie Lietuvos veiklą 1920–1940 m. suskaitmeninimą. “Labai vertiname Lietuvos indėlį saugant Tautų Lygos bei savo valstybės istorinį paveldą. Svarbu ne tik išsaugoti laiko poveikiui neatsparius dokumentus, bet ir atverti juos akademinei bei plačiajai bendruomenei“, - sakė Jungtinių Tautų biuro Ženevoje generalinio direktoriaus kabineto vadovas David Chikvaidze.
Jungtinių Tautų biuro Ženevoje Bibliotekoje esantis Tautų Lygos archyvas yra įrašytas į UNESCO atminties registrą. Skaitmenines kopijas patalpinus į JT bibliotekos internetinę bazę, visiems besidomintiems bus suteikta geresnė galimybė susipažinti su archyvuose saugomais unikaliais dokumentais.
Jungtinių Tautų Bibliotekoje Ženevoje saugoma istoriniu požiūriu svarbi medžiaga, susijusi su Lietuvos naryste Tautų Lygoje, įtvirtinančia jos valstybingumą 1920–1921 m., dokumentai, atspindintys Lietuvos ir Lenkijos, Klaipėdos krašto bylas, taip pat svarbios Lietuvos tarptautinės dvišalės bei daugiašalės sutartys. Taip pat bibliotekoje saugomi 75 istoriniai žemėlapiai. Lietuvos veiklos Tautų Lygoje archyvų suskaitmeninimas planuojamas įgyvendinti 2013–2014 metais. Pirmuoju projekto etapu skaitmeninami 56 žemėlapiai.
"Archyvinių dokumentų, susijusių su Lietuvos veikla tarptautinėse organizacijose, suskaitmeninimas yra kartu ir Lietuvos daugiašalės diplomatijos paveldo įtvirtinimas. Tęsiame kolegų pradėtus darbus, tokius kaip Lietuvos kambario Tautų Lygos pastate įrengimas 2003 metais," – sakė ambasadorius Rytis Paulauskas.
Projekto įgyvendinimą remia LR užsienio reikalų ministerija, o jis vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvo vadovu Daliumi Žižiu.
Projektas įgyvendintas vykdant Užsienio reikalų ministerijos koordinuojamą „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – programą, kuria siekiama, kad išvykusieji stiprintų politinius, ekonominius, mokslo, kultūrinius ryšius su Lietuva, garsintų jos vardą, puoselėtų lietuvybę ir taip savo žiniomis, patirtimi ir darbais prisidėtų prie Lietuvos valstybės stiprinimo ir jos gerovės kūrimo.
